Turinys
Įvadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Klasikiniai prieskoniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Cinamonas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Gvazdikėlis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Žvaigždinis anyžius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Kardamonas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Vanilė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Lauro lapai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Šafranas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Pipirai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Ciberžolė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Imbieras . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Klasikiniai prieskoniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Cinamonas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Gvazdikėlis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Žvaigždinis anyžius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Kardamonas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Vanilė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Lauro lapai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Šafranas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Pipirai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Ciberžolė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Imbieras . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
04
06
08
16
18
24
32
40
44
48
56
60
06
08
16
18
24
32
40
44
48
56
60
Vietiniai prieskoniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Krapai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Svogūnai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Česnakas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Rozmarinas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
66
68
72
76
80
68
72
76
80
Nėra tikslių duomenų, kada žmonės pradėjo vartoti prieskonius. Tačiau jau V a.pr.m.e. Mesopotamijos gyventojai žinojo ir vartojo kai kurias gydomąsias žoles maistui paskaninti. Vėliau buvo aprašyti anyžiai, muskatas, pipirai. Tuo laiku kulinarija garsėjo romėnai. Jie patiekalams skaninti jau vartojo petražoles, garstyčias, svogūnus, anyžius. XIII – XV a. iš Indijos ir kitų šalių į Europą buvo įvežami mums dabar gerai žinomi pipirai, gvazdikėliai, kardamonas, imbieras, cinamonas.
Tačiau kai kurie iš šių prieskonių yra aštrūs ir dažnai vartojami sukelia skrandžio ir žarnyno sutrikimus. Be to, įvežtiniai prieskoniai neįvairūs, tad ir jais paskaninti valgiai esti panašaus skonio. Todėl siūlytume dažniau vartoti mūsų daržuose auginamus prieskonius: baziliką, mairūną, čiobrelį, gelsvę, raudonėlį, kalendrą, kmynus ir kt., kuriuose daug eterinių aliejų bei kitų kvapiųjų medžiagų.
Prieskoniai – tai skonio produktai, pasižymintys aromatu, dažnai stipriu, deginančiu skoniu. Prieskoniai pagerina maisto produktų skonį, pagreitina virškinimo sulčių išsiskyrimą, padeda geriau pasisavinti maistą.
Prieskoniai – sudžiovintos įvairių augalų dalys. Ne visos augalo dalys turi prieskoninę vertę. Vienų augalų kvapūs lapai, žiedai, vaisiai ar sėklos, kitų požeminės augalo dalys: šakniagumbiai, šakniastiebiai, o kai kurių, pavyzdžiui gelsvės, ajero, kvapnus visas augalas.
Tačiau kai kurie iš šių prieskonių yra aštrūs ir dažnai vartojami sukelia skrandžio ir žarnyno sutrikimus. Be to, įvežtiniai prieskoniai neįvairūs, tad ir jais paskaninti valgiai esti panašaus skonio. Todėl siūlytume dažniau vartoti mūsų daržuose auginamus prieskonius: baziliką, mairūną, čiobrelį, gelsvę, raudonėlį, kalendrą, kmynus ir kt., kuriuose daug eterinių aliejų bei kitų kvapiųjų medžiagų.
Prieskoniai – tai skonio produktai, pasižymintys aromatu, dažnai stipriu, deginančiu skoniu. Prieskoniai pagerina maisto produktų skonį, pagreitina virškinimo sulčių išsiskyrimą, padeda geriau pasisavinti maistą.
Prieskoniai – sudžiovintos įvairių augalų dalys. Ne visos augalo dalys turi prieskoninę vertę. Vienų augalų kvapūs lapai, žiedai, vaisiai ar sėklos, kitų požeminės augalo dalys: šakniagumbiai, šakniastiebiai, o kai kurių, pavyzdžiui gelsvės, ajero, kvapnus visas augalas.
Pradėkime kelionę po spalvotą ir kvepiantį prieskoninių augalų pasaulį...
Malonaus skaitymo, žiūrėjimo bei klausymosi!
Malonaus skaitymo, žiūrėjimo bei klausymosi!
Loading...
Loading...
Klasikiniai prieskoniaiLoading...
Loading...
1. Klasikiniai prieskoniaiVartojami nuo senų laikų ir gavę visų tautų pripažinimą. Jiems būdingi požymiai:
- vartojami apdoroti (nuvalyti) ir būtinai išdžiovinti, sausi, dėl to juos galima ilgai išlaikyti ir transportuoti;
- pasižymi stipriu, patvariu aromatu;
- jei šių prieskonių vartojama daugiau, nei rekomenduojama arba jie ilgai verdami, tai produktams suteikiamas kartumas.
Pagal augalo dalį, kuri vartojama kaip prieskonis maistui, klasikiniai prieskoniai skirstomi į:
sėklinius – garstyčios, muskato riešutai;
vaisinius – vanilė, pipirai, kardamonas;
žiedinius – gvazdikėliai, šafranas;
lapinius – lauro lapai;
žievinius – cinamonas;
šakninius – imbieras.
Cinamono
rojus
Aistė Mikalauskaitė
Cinamonas – prieskonis, gaunamas iš kai kurių cinamono genties medžių žievės. Naudojamas daugiausia saldiems patiekalams pagardinti. Cinamono tėvynė yra Pietų ir Pietryčių Azija, tačiau iki pat XVI a. šio prieskonio kilmė europiečiams buvo nežinoma. Cinamonas aptinkamas ant mažo, amžinai žaliuojančio medžio, kuris auga Azijos tropikuose. Šis prieskonis išgaunamas iš medžio žievės. Jis renkamas per lietaus sezoną, kai žievę nesunku nulupti nuo medžio.
Cinamonas senovėje
Cinamonas naudojamas nuo senovės laikų, II tūkstantmetyje jis jau buvo naudojamas Senovės Egipte, ne kartą minimas Biblijoje. Senovės graikai ir romėnai cinamoną naudojo laidotuvių laužams, religinėms ceremonijoms (kaip smilkalus). Svarbiausiu cinamono prekybiniu centru buvo Aleksandrija, tačiau europiečiai nežinojo, kad ši brangi prekė atkeliaudavo iš Malabaro kranto.
Kodėl verta jį naudoti?
Kai kurios rūšies cinamonas, žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Taip pat cinamonas turi antioksidantinį poveikį, gali padėti gydant uždegimus ir kovojant su baterijomis ir virusais. Jis naudojamas gydant peršalimo ligas, virškinimo sutrikimus ar mėšlungį. Taip pat manoma, kad cinamonas suteikia energijos ir gyvybingumo, pagerina kraujotaką. Cinamono lapų aliejus vietomis naudojamas uodų atbaidymui.
Cinamonas daugiausia naudojamas konditerijos pramonėje, cinamono milteliai naudojami gardinant įvairius kepinius (ypač bandeles), šokoladą, desertus. Šio prieskonio taip pat gali būti dedama į arbatą, kakavą, likerį, juo apibarstomi vaisiai (ypač obuoliai). Gaminami cukraus-cinamono mišiniai, kuriais produktas kartu ir pasaldinamas, ir pagardinamas.
Cinamonas virtuvėje