(copy) A new book

Erikas Kandrotas

Gipsas. Susidarymas, panaudojimas ir paplitimas Lietuvoje

Loading...

Gipsas – hidratuotas kalcio sulfatas. Paplitęs nuosėdinės kilmės mineralas (evaporitas). Gipso mineralo klodai sudaro to paties pavadinimo uolienų klodus. Nusėda uždaro tipo vandens telkiniuose, esant karštam klimatui. Taip pat gali susidaryti iš anhidrito, kai sureaguoja su vandeniu.

Loading...

Kategorija- mineralas sulfatas
Cheminė formulė - hidratuotas kalcio sulfatas(CaSO4·2H2O)
Spalva - bespalvė, balta, ruda
Kristalo sistema - monoklininė
Skalumas -2 gera (66° ir 114°)
Lūžimai - kriaukliniai, pluoštiniai
Kietumas pagal Moso skalę - 2
Blizgesys - šilkinis – perlamutrinis
Refrakcijos indeksas - 1,522
Specifinis tankis - 2,31–2,33

Loading...

Gipso susidarymas

Loading...

Pramoninis - stabdant sieros dioksido išmetimus į atmosferą naudojamas procesas, kurio pabaigoje susidaro dideli gipso kiekiai

Loading...

Natūralus - dideli jo klodai susidaro iš uždaro tipo vandens telkinių, palaipsniui garuojant

Loading...

Biržų krašto smegduobės

Biržai: smegduobių muziejus po atviru dangumi

Šis šiaurės Lietuvos miestas garsėja karstinėmis įgriuvomis, kurių niekur kitur nėra tiek daug kiek Biržų apylinkėse. Bene žinomiausia iš visų įgriuvų yra Karvės ola, paskelbta gamtos paminklu.

Legenda pasakoja, kad dabartinės įgriuvos vietoje kadaise karvė prasmego, tik grandinės galas liko, matyt dėl to ir pavadinimas toks duotas. O faktai tokie, kad prieš 200 metų atsiradusi ola yra apie 10 metrų skersmens ir virš 12 metrų gylio, o gilyn veda net 5 urvai. Nusileisti į olą galima įrengtais mediniais laipteliais.

Šalia stovintis stendas aiškina, kad į žemę prasiskverbęs vanduo ištirpino buvusį gipso sluoksnį, o vėliau įgriuvo virš jo buvęs dolomitas. Jei Biržų regioninio parko lankytojų centre su žemės gelmių sandara galima susipažinti įrengtoje ekspozicijoje, tai nusileidus į olą viršutinius žemės sluoksnius galima matyti gyvai.

Karvės olos įgriuva stebina savo dydžiu, tačiau ne mažesnį įspūdį daro aplink šią olą esanti teritorija. Kur nepasižiūrėsi visur įgriuvos. Mažų įgriuvų turbūt jau niekas neskaičiuoja, o didesniosios turi savo vardus. Už poros šimtų metrų yra daugiau nei dvigubai mažesnė už Karvės olą Ievos duobė. Joje aiškiai matosi atsidengę gipso, dolomito sluoksniai.