pasakos

Watercolor texture 3

PIEŠTUKO ISTORIJA Vieną kartą gyveno pieštukas Oskaras. Juo nuolat rašė Tadas ir pieštukui pasidarė liūdna. Jis pradėjo kurti istorijas. Vieną iš jų pieštukas ir papasakos. Toli toli aukštai aukštai gyveno berniukas vardu Oskaras. Berniukas lankė debesų mokyklą. Sklandė sklandė Oskaras debesyse ir pamatė didelę pilį. Prišoko prie jos. Ogi žiūri... nykštukas. Nykštukas paklausė: -Ką tu čia veiki? Oskaras atsakė, kad vaikščiojo debesimis, pamatė pilį, o vėliau ir jį, nykštuką. Nykštukas nepatikėjo berniuko žodžiais. Patraukė dangaus siūlą ir atsivėrė paslaptingos durys. Oskaras nukrito nuo vieno debesies ir įkrito tiesiai pro tas duris... Bumt! Dominykas

PIEŠTUKO NUOTYKIAI Sveiki. Aš esu pieštukas. Gyvenu pieštukinėje, kuri yra netvarkinga. Vieną kartą aš buvau pamestas. Mano šeimininkas nervinosi ieškodamas manęs. Likau vienas ir buvau pasimetęs, bet tada sutikau trintuką ir rašiklį. Jie taip pat buvo pamesti. Trintukas ir rašiklis man papasakojo, kad kiekvieną dieną buvo vis pametami ir randami. Dabar jie laukė rytojaus, nes labai norėjo eiti į mokyklą. Kitą dieną pasibaigus pamokoms pieštukas ir trintukas atsisveikino su rašikliu, nes jį rado. Užsidarius mokyklai pieštukas su trintuku bandė pasprukti, bet juos surado valytojas ir išmetė. Tada jie bandė išlipti iš šiukšliadėžės. Jiems pavyko. Nukeliavo pieštukas ir trintukas prie milžiniškų durų, ant kurių kabėjo užrašas ,,Išėjimas". Nudžiugę, kad rado išėjimą, atsisveikino iki rytojaus. Taip ir baigėsi ši istorija. Augustas

PASAKA APIE ŽYMEKLĮ Labas! Mano vardas žymeklis. Aš esu mylimiausias mano šeimininkės Emilijos daiktas gražiojoje jos pieštukinėje. Man vieneri metai. Aš dar turiu du brolius ir seserį, kurie yra skirtingų spalvų. Mano vienas brolis yra žalias, o kitas mėlynas. Sesutė - violetinė. Atia! Aš jau turiu eiti į pieštukinę, bet jūs dar atspėkite, kokios gi aš spalvos! Emilija T.

PASAKĖLĖ Šiandien man paukščiukas papasakojo, kaip rudas meškiukas norėjo tapti baltu. Vieną kartą buvo rudas meškiukas, kuris svajojo tapti baltu meškiuku. Jis nežinojo, ką daryti, todėl apie savo svajonę papasakojo mamai. Mama sugalvojo, kad reikia meškiukui pasiūti baltą kostiumą ir tarė: -Nežinau, ką daryti. Gal, kol būsi išvykęs į kelionę, surasiu išeitį. Meškiukas paklausė mamos ir išvyko į kelionę. Ėjo ėjo ir sutiko kiškį, kurio klausia: -Kiški, tu nežinai, kaip man tapti baltu meškiuku? Kiškis sako: -Žinau, kas tau gali padėti. Nueik pas raganą, ji tikrai padės. Meškiukas nuėjo pas raganą ir sako: -Ragana, man reikia, kad tu mane paverstum baltu meškiuku. O ragana klausia: -O ką tu man už tai duosi? Meškiukas pagalvojo ir sako: -Aš tau galiu duoti savo kostiumą. Ragana paėmė kostiumą ir davė meškiukui stebuklingą eleksyrą. Meškiukas parbėgo namo ir nuėjo miegoti. Atsikėlęs mato, kad iš tiesų jis baltas. Meškiukas apsidžiaugė ir toliau laimingai gyveno. Diana

MATEMATIKOS SĄSIUVINIO ISTORIJA Vieną kartą gyveno mergaitė Austėja. Ji ėjo į 5 klasę. Austėja turėjo daug sąsiuvinių, bet matematikos sąsiuvinis buvo jos pats mėgstamiausias, nes matematika buvo Austėjos mėgstamiausia pamoka. Matematikos sąsiuvinis pasakojo: -Austėja gaudavo vien tik dešimtukus, bet vieną dieną viskas pasikeitė. Ji pradėjo gauti dvejetus. Aš labai nustebau pamatęs tai, todėl norėjau jai padėti, bet Austėja atsisakė. Aš ilgai galvojau ir nusprendžiau paprašyti pagalbos savo bičiulio - Nykštuko. Nykštukas sužinojęs, kas man ir Austėjai nutiko, iš karto sutiko padėti. Planas buvo toks - Nykštukas apsimes matematikos mokytoja ir padės Austėjai. Štai ir atėjo svarbi man ir Austėjai diena. Aš labai jaudinausi. Mes ėmėme mokytis ir... Nykštuko planas suveikė. Austėja ir vėl pradėjo gauti vien tik dešimtukus. Tėja

MEŠKIUKO PASAKA Labas! Aš esu meškiukas, kuris gyvena Lauros namuose. Šiaip jau, čia ne taip jau ir blogai gyventi. Pasitaiko, kad Laura intensyviai mokosi. Tada man būna labai nuobodu, nes reikia tyliai leisti laiką. Tačiau aš tada keliauju kalbėtis su katine Bela. Bela kiekvieną dieną laksto po namus, kaip išdegusi akis, o kartais miega. Tada geriau prie jos nelįsti, nes ... Na ji būna labai pikta. Kartais aš užsinoriu, ko nors saldaus. Jūs užsinorit? Aš tai visada... Vieną naktį aš panorau, ko nors saldaus, taip stipriai, kad net galėjau sprogti. Sugalvojau planą. Naktį, apie 23.25 val., kai Laura jau miegojo, aš tyliai nukėblinau į virtuvę ir tyliai savo letenėle siekiau saldainiuko... o... kaip aš išsigandau, šalia stovėjo Lauros tėtis. Nudundėjau uždusęs į kambarį ir įsiropščiau į lovą. Ilgai daužėsi mano širdelė, kol užmigau. Tai tik viena iš mano patirtų istorijų. Niekas nežino, ar aš iš tiesų gyvas, o, jeigu jūs žinote, tai niekam nesakykite. Iki gero kito pasimatymo! Laura

MEŠKIUKAS, KURIS GYVENO ANT SPINTOS Aš esu pliušinis meškiukas. Mano kailiukas rudas, akys mėlynos, o ant krūtinės - raudona širdutė. Dabar aš gyvenu ant spintos, bet seniau buvo kitaip. Fabrike, kuriame mane pasiuvo, turėjau būti supakuotas į gražią dėžutę, tačiau vietoj to patekau į maišą. Kažkas čiupo jį ir puolė bėgti. Po kurio laiko maišą su manimi padėjo ir aš išgirdau daug garsų. Vėliau vėl mane nešė tolyn, bet maišas praplyšo, o aš įkritau į balą. Gulėjau baloje ir pajutau skaudų spyrį. Nusiridenau prie šiukšlių konteinerio. Buvau purvinas ir sušalęs. Galvojau, kad jau atėjo mano galas. Kitą rytą pro šalį ėjo mergaitė. Ji tarė: -Vargšeli, kas tave čia paliko? Nuo šiol gyvensi su manimi. Mergaitė parsinešė mane namo, išplovė, išdžiovino ir apkabino. Tada padėjo mane ant gražios spintos, kur jau gyveno daug pliušinių žaislų. Dabar ten gyvenu ir aš. Taja

ANČIUKO PASAKA Labas. Aš esu ančiukas Tomis. Man 2 su puse metų. Mano juodos akys ir baltas kūnas. Mano šeima yra mama, tėtis, keturios sesės ir penki broliai. Aš esu paprastas žaisliukas. Kai ateina naktis, kambaryje atgyja žaislai. Vieną kartą aš stebėjau, kaip atgyja žaislai ir einu kartu su jais žaisti. Taip naktimis labai susidraugavau su drauge. Su mumis naktimis pradėjo žaisti ir žmonės: dideli ir aukšti. Emilija S.

ROŽĖS PASAKA Sveiki! Aš esu rožė. Kvapningiausia ir raudoniausia gėlė. Mes, rožės, esame gražiausios gėlės, todėl sulaukiame tiek daug dėmesio. Kai mes sudžiūstame, mus išmeta lauk, tačiau tai yra ne liūdna istorija... Išmestos į lauką mes išbarstome sėklytes ir išaugame dar gražesnės ir raudonesnės. Taip nutiko ir man. Vieną gražią dieną aš mėgavausi saulės spinduliais su kitomis rožėmis. Staiga pajutau, kad džiūstu. Labai išsigandau, nes nesupratau, koks tai jausmas. Po truputį pradėjau girdėti žingsnius. Tai buvo šeimininkės žingsniai. Ji paėmė mane su kitomis rožėmis ir išmetė į lauką. Buvo baisu, liūdna ir apėmė neviltis. Po kurio laiko ėmiau jaustis lyg naujai gimusi, tik dar gražesnė, jaunesnė ir labiau pasitikinti savimi. Rometa

KUKIO NUOTYKIAI Labas! Mano vardas Kukis ir man vieneri. Aš jums noriu papasakoti savo vieno nakties nuotykį... Tai pradedam... Kartą naktį aš negalėjau užmigti ir nuėjau į saloną. O gi žiūriu... elfas. Aš jam sakau: -Labas. Ką tu čia veiki? -Labas. O ką tu nematei, kad jau gruodžio pirmoji? - atsakė elfas. -Ne, - atsakiau aš. -Tai imk šį advento kalendorių, kuris gali išpildyti visus tavo norus. Aš padėkojau, paėmęs kalendorių nukulniavau į lovą ir bematant užmigau. Štai tokia mano keistoji istorija. Severija

PASAKA APIE GEDIMINO PILĮ Stovėjo vieną kartą pilis. Ji buvo labai labai didelė. Tačiau dabar yra likęs tik šios pilies bokštas, Kodėl? Senais laikais dažnai ateidavo slibinas ir suvalgydavo po vieną žmogų. Kartą slibinas liko nevalgęs, nes nerado nei vieno žmogaus. Visus jau buvo suvalgęs. Tada slibinas ėmė valgyti pilį, kol liko tik bokštas, ir išėjo kitur maisto ieškoti. Po metų vienas karalaitis su žmona rado tą vienišą pilies bokštą ir jame apsigyveno. Gyveno karalaitis su žmona ilgai ir laimingai, o slibinas daugiau netemdė jų gyvenimo. Dovydas

CITRINIUKO PASAKA Labas! Aš esu Citriniukas ir noriu jums papasakoti, kaip aš su savo geriausia drauge Svogūne susidraugavau. Vieną kartą ėjau aš po virtuvę pasivaikščioti. Staiga matau... spintelėje guli bulvės. Priėjau prie jų ir laukiu, kol žmonija mus pačiups. Visas bulves pačiupo, o mane pamiršo. Liūdnas nuėjau toliau nuotykių ieškoti. Matau... morkos guli. Nuėjau prie jų. Žmonija vėl jas visas sučiupo, o manęs nepamatė. Verkiu, pykstu iš lėto šliauždamas, o gi matau ... Svogūnė eina. Jinai taip pat verkė. Aš nušluosčiau jai ašaras, o Svogūnė papasakojo apie savo ašarų priežastį. Pasirojo jos niekas nemylėjo. Aš paguodžiau ją, kad ir manęs niekas nemyli. Nuo to laiko mes tapome geriausiais draugais. Karolina L.

Knygelės autoriai: Tėja Severija Ieva Gabija Rometa Emilija S. Emilija T. Dovydas Karolina L. Dominykas Diana Ariana Augustas Laura Taja Karolina M.

PIEŠTUKAS IR DROŽTUKAS Aš esu pieštukas ir gyvenu ant stalo. Ilgai ir nuobodžiai leidžiu dienas, bet vieną dieną kai kas nutiko. Aš pamačiau, kad esu ne vienas. Ant stalo guli drožtukas. Drožtukas pradėjo kalbėti: -Labas, aš esu drožtukas. O kas tu? Aš atsakiau: -Aš pieštukas. Taip ir pradėjom kalbėtis apie mūsų nuotykius, kaip mes čia atsiradome. Tai truko visą naktį. Saulei patekėjus baigėm kalbėti ir aš pradėjau galvoti, kokie mes geri draugai su drožtuku. Ir vėl mes toliau kalbėjom iki sutemimo. Gabija

MEŠKIUKO ROKO PASAKAITĖ Labas! Aš esu meškiukas Rokas ir noriu jums papasakoti, kaip suradau stebuklingą saldainių mišką. Vieną kartą aš ėjau mišku ir pamačiau iš medžio rūkstančius dūmus. Prieinu prie jo ir... bum! Pramerkiu akis ir matau, kad esu saldainių miške. Puoliau juos valgyti, bet galo nesimatė. Ėmė mausti pilvą ir užsinorėjau namo. Ėjau ėjau, jau apėmė neviltis, bet priėjau tą patį medį. Paliečiau jį ir atsiradau vėl savame miške. Matau, mano draugai žaidžia. Papasakojau jiems savo nuotykius, o kitą dieną ir juos nusivedžiau į saldainių mišką. Draugai prisikišo pilnus pilvus saldainių ir buvo labai laimingi. Štai tokia nuostabi istorija man atsitiko. O jūs norėtumėt patekti į saldainių mišką? Ariana

VILNIAUS R. BEZDONIŲ ,,SAULĖTEKIO" PAGRINDINĖS MOKYKLOS 5 KLASĖS MOKINIAI

PENKIAKLASIŲ PASAKĖLĖS

PASAKA APIE MANE - ŽIRKLES Sveiki! Aš esu žirklės. Iš kur aš atsiradau? O gi ir pati nežinau. Tik atsimenu, kai gulėjau lentynoje kanceliarijos parduotuvėje. Dabar aš gyvenu, kaip panelė, o mano šeimininkė yra mergaitė, kuri kiekvieną dieną nešasi mane į mokyklą. Per tą laiką spėjau susipažinti su keliais draugais, pavyzdžiui: pieštuku, drožtuku, skriestuvu ir žymekliu. Pats populiariausias pieštukinėje yra žymeklis. Bet ir aš labai populiari. Šiuo metu aš esu labai pavargusi, nes mano šeimininkė labai dažnai mane naudoja. Ji karpo tai popierių, tai kartoną. Aš tiesiog pavargau! Kiekvieną dieną ,,čik čik čik čik čik". Netgi per atostogas man neduoda ramybės. Bet nieko, kažkaip išgyvensiu. Gerai, jau tuoj vėl mane šeimininkė paims. Iki! Ieva

ŠIRDIS Labas! Aš esu širdis ir man 10 metų. Mūsų, širdžių, yra labai daug. Vieniems mūsų reikia, kitiems - ne. Mes kartais būnam linksmos ir draugiškos, o kai kada liūdim. Man labai skaudu gyventi, kai žmonės sako, kad širdis jiems nereikalinga. Kartais iš liūdesio aš mirštu. Tada mane įdeda kitam žmogui vietoj jo širdies, kuri kartais būna visai nepanaši į mane. Tačiau pasakos turi baigtis gerai, todėl daugiau nekalbėsiu apie blogus dalykus. Džiaugiuosi, kad mane dažnai piešia vaikai. Oi, aš turiu plakti! Todėl atsisveikinu. Atia! Karolina M.

Name

Safari may block some audio or video from playing automatically and ‘read to me’ will skip these. You can configure this in Safari’s preferences.