Namų pasakos

Jau 10 metų, kai organizuoju vaikų kūrybos knygelių parodą. Šie metai buvo ypatingi - Karantino metai, todėl vaikai vietoje knygelių kūrė Namų pasakas, o vietoj parodos buvo organizuotas konkursas.
Nebuvo lengva organizuoti šį projektą - nuotolinis ugdymas sukuria distanciją tarp ugdytinio ir ugdytojo, tačiau džiaugiuosi, kad net 28 mokytojos ir mamos iš 21 Lietuvos mokyklos sudalyvavo konkurse. Pastebėjau, kad mokytojos, o kartais ir mamos, vis dar stengiasi pagražinti vaiko mintis. To daryti nederėtų, nes tik laisvos mintys augina laisvus žmones.
Žodinė kūryba lavina vaiko vaizduotę ir jos nedera užmiršti darželyje, net ir iššūkių laikais.

Sveikiname nugalėtojus ir visus dalyvius!

Nugalėtojų pasakos pažymėtos žvaigždute

Jolanta Varanavičienė, mokytoja ekspertė,
kartu su mokytojomis metodininkėmis Ona Nemuriene ir Elena Zavodskiene,
Karmėlavos lopšelis - darželis "Žilvitis"

Adomas Beresnevičius
Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis ,,Pasaka"
Mokytoja Daiva Burdulienė

BERNIUKO IR MEŠKUČIO DRAUGYSTĖ

Kartą mažame miestelyje gyveno graži šeima. Jie turėjo mažą sūnelį vardu Adomukas.
Berniukas vis liūdėdavo ir liūdėdavo, nes turėjo be galo daug žaislų, nei vienas nebuvo mielas. Jam trūko pačio geriausio draugo.
Bet vieną dieną mama, parvykusi iš miestelio, Adomukui padovanojo mažą mažą, pliušinį meškutį. Berniuko akys suspindo iš džiaugsmo. Meškutį jis pavadino Bučkiu. Jie kartu leisdavo ir dienas, ir naktis. Niekuomet nesiskyrė.
Nuo to laiko berniukas turėjo patį geriausią draugą ir nebuvo liūdnas. Taip ir užaugo Adomukas kartu su Bučkiu. Tai buvo pati gražiausia draugystė!

Loading...

Elzė Nikitinaitė, 4 m. su šeima
Jonavos vaikų lopšelis–darželis „Pakalnutė“
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Ieva Nikitinienė

Debesėlis vardu Draugutis

     Vieną kartą danguje gyveno mažas debesėlis. Plaukiojo vienas danguje ir pamatė mergaitę ir berniuką renkant uogas.
-       Labas, – sako debesėlis.
    Vaikai apsidairė, bet nieko nematė.
-       Aš čia, viršuje! – sušuko debesėlis.
    Vaikai danguje pamatė mažą debesėlį ir sušuko:
-       Labas! Tu gali kalbėti?
-       Dabar dangus tuščias, aš esu vienas ir ieškau draugų.
-       O kaip mes galime kartu žaisti? – klausia mergaitė?
    Debesėlis susimąsto. Vaikai galvoja, kaip galėtų pasiekti dangų.
-       Gal užlipkim į tą aukštą medį?
-       O gal lipkime kopėčiomis?
    Debesėlis sušunka:
-       Vaikai, matau balionėlį! Jis jums padės atskristi pas mane!

Loading...

Loading...

Elzė Nikitinaitė, 4 m. su šeima
Jonavos vaikų lopšelis–darželis „Pakalnutė“
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Ieva Nikitinienė

Debesėlis vardu Draugutis

     Vieną kartą danguje gyveno mažas debesėlis. Plaukiojo vienas danguje ir pamatė mergaitę ir berniuką renkant uogas.
-       Labas, – sako debesėlis.
    Vaikai apsidairė, bet nieko nematė.
-       Aš čia, viršuje! – sušuko debesėlis.
    Vaikai danguje pamatė mažą debesėlį ir sušuko:
-       Labas! Tu gali kalbėti?
-       Dabar dangus tuščias, aš esu vienas ir ieškau draugų.
-       O kaip mes galime kartu žaisti? – klausia mergaitė?
    Debesėlis susimąsto. Vaikai galvoja, kaip galėtų pasiekti dangų.
-       Gal užlipkim į tą aukštą medį?
-       O gal lipkime kopėčiomis?
    Debesėlis sušunka:
-       Vaikai, matau balionėlį! Jis jums padės atskristi pas mane!

Loading...

Vaikai bėgo gaudyti balionėlio. Pagavo užlipę ant didelio kalno, įsikibo ir pradėjo skristi. Debesėlis plaukė iš paskos ir vaikai nušoko į minkštus debesėlio pūkus.
    Debesėlis parodė vaikams, kaip viskas atrodo iš viršaus. Vaikai voliojosi minkštuose ir puriuose pūkuose, šokinėjo, kartu mėtėsi pūkų kamuoliukais, o kai pavargo, atsigulė ir berniukas sako:
-       Labai linksma su tavimi, koks tavo vardas?
-       Aš nežinau... – atsako debesėlis. – Gal jūs galite sugalvoti man vardą?
-       M... Tavo vardas galėtų būti Pūkutis, nes tu labai minkštas ir švelnus, – pasiūlo mergaitė.
-       Arba tavo vardas galėtų būti Draugutis, nes šiandien tapome draugais, – sako berniukas.
-       Draugutis... - užsisvajojęs pakartojo debesėlis. – Ačiū!
     Debesėlis apsidžiaugė gavęs vardą ir pradėjo šokinėti iš laimės, vaikai vos galėjo išsilaikyti įsikibę į minkštus pūkelius.
-       Žiūrėk, ten apačioje mūsų namai, – parodė berniukas.
-       Kokie jie maži, – pasakė mergaitė.
    Debesėlis paaiškino, kad esame labai aukštai ir viskas apačioje atrodo labai maža.
-       O kaip mes dabar grįšime namo iš taip aukštai? – sunerimo mergaitė.
Debesėlis priplaukė prie aukšto medžio ir padėjo vaikams į jį įlipti. Taip vaikai nusileido ant žemės.
-       Ar mes dar kada susitiksime? – paklausė debesėlis.
-       Taip, nes mes dabar esame draugai! – sušuko nubėgdami vaikai.
Taip debesėlis Draugutis susirado draugų ir kasdien visi drauge leisdavosi į naujus nuotykius. Debesėlio ir vaikų draugystė truko ilgai ir laimingai.

Vaikai bėgo gaudyti balionėlio. Pagavo užlipę ant didelio kalno, įsikibo ir pradėjo skristi. Debesėlis plaukė iš paskos ir vaikai nušoko į minkštus debesėlio pūkus.
    Debesėlis parodė vaikams, kaip viskas atrodo iš viršaus. Vaikai voliojosi minkštuose ir puriuose pūkuose, šokinėjo, kartu mėtėsi pūkų kamuoliukais, o kai pavargo, atsigulė ir berniukas sako:
-       Labai linksma su tavimi, koks tavo vardas?
-       Aš nežinau... – atsako debesėlis. – Gal jūs galite sugalvoti man vardą?
-       M... Tavo vardas galėtų būti Pūkutis, nes tu labai minkštas ir švelnus, – pasiūlo mergaitė.
-       Arba tavo vardas galėtų būti Draugutis, nes šiandien tapome draugais, – sako berniukas.
-       Draugutis... - užsisvajojęs pakartojo debesėlis. – Ačiū!
     Debesėlis apsidžiaugė gavęs vardą ir pradėjo šokinėti iš laimės, vaikai vos galėjo išsilaikyti įsikibę į minkštus pūkelius.
-       Žiūrėk, ten apačioje mūsų namai, – parodė berniukas.
-       Kokie jie maži, – pasakė mergaitė.
    Debesėlis paaiškino, kad esame labai aukštai ir viskas apačioje atrodo labai maža.
-       O kaip mes dabar grįšime namo iš taip aukštai? – sunerimo mergaitė.
Debesėlis priplaukė prie aukšto medžio ir padėjo vaikams į jį įlipti. Taip vaikai nusileido ant žemės.
-       Ar mes dar kada susitiksime? – paklausė debesėlis.
-       Taip, nes mes dabar esame draugai! – sušuko nubėgdami vaikai.
Taip debesėlis Draugutis susirado draugų ir kasdien visi drauge leisdavosi į naujus nuotykius. Debesėlio ir vaikų draugystė truko ilgai ir laimingai.

Patricija Deščeraitė
Lopšelis-darželis"Ąžuoliukas"
Rita Žukauskienė, vyresn. auklėtoja

KETURIŲ NYKŠTUKŲ NUOTYKIAI

Kartą gyveno keturi nykštukai Fėjytė, Rudnosiukas, Boružiukas ir Kiškis Piškis. Jie gyveno miške, gražiame namelyje. Nykštukai buvo linksmi ir draugiški. Vieną saulėtą rytą, prabudę nykštukai nusprendė,kad šiandien jie turės nuotykių dieną. Ir visi keturi pradėjo galvoti apie nuotykius. Išėję į kiemą ieškoti nuotykių, netikėtai pamatė prie jų namelio raganą.
Ragana buvo pikta,baisi. Ji pyko,kad nykštukai tokie laimingi ir sugalvojo jiems pavojingų nuotykių. Pradžioje ji nykštukams atsiuntė daug vilkų, kad juos gaudytų. Bet nykštukai buvo tokie mieli, kad vilkai su jais skaniai suvalgė Fėjytės iškeptų keksiukų su rožiniu šokoladu.
Ragana dar labiau supyko ir sumanė dar kai ką negero. Nykštukai eidami link jūros, linksmai dainavo dainelę: "Lia lia lia lia lia lia". Ir kai pagaliau pasiekė jūrą ir susiruošė išsimaudyti, iš vandens išlindo labai labai daug krokodilų. Ragana buvo liepusi jiems suvalgyti nykštukus. Bet ir vėl nykštukai buvo tokie mieli, kad krokodilai pradėjo kartu su jais dainuoti smagias daineles.

Pamačiusi kaip smagiai leidžia laiką nykštukai, ji pasiuto ir iškvietė patį velnią. Sako ragana šiam: "Nekenčiu tų nykštukų, pradangink tu juos!"
Velnias, žinoma, paklausė raganos. Kai jis buvo besiruošiantis pradanginti nykštukus, pamatė, kaip šie gražiai bendrauja su miško gyvūnėliais, juos vaišina skaniausiais pyragėliais. Taip norėtų ir jis tų pyragėlių, nors visi galvoja, kad jis yra pikčiausia ir blogiausia būtybė. Taip užsisvajojo, kad pamiršo pažadą raganai.
Ragana pamačius, kad net ir velnią nykštukai pakerėjo, ji supyko ir pradėjo garsiai šaukti ant velnio: "Tu man nepaklusai, eik į pragarą!". Velnias, supykęs, kad ši su juo taip elgiasi, ją pačią pasiėmė kartu pragaran ir išnyko.
Nykštukai negalėjo patikėti, kiek jiems ragana buvo visko sugalvojusi. Vis mąstė kodėl ji tokia pikta?!
Grįžę nuo jūros nykštukai sėdo prie vakarienės stalo ir pagalvojo visi kokia visgi nuostabi diena buvo.
Kadangi jie buvo laimingi ir mieli nykštukai, jų visos dienelės buvo ilgos ir laimingos.