Seniausia knyga

Panevėžio Beržų progimnazijos 6a klasės mokinių tyrimas ,,Seniausia reikšminga šeimos knyga, jos istorija“

    Per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas klajodami lietuviško rašto keliais, šeštokai buvo paskatinti patyrinėti ir jų pačių namuose saugomas seniausias reikšmingas knygas, kurias vėliau, minėdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, pristatė savo klasės draugams ir mokyklos bibliotekininkei.
   Daugeliui tai buvo nauja ir įdomi patirtis, paskatinusi išsiaiškinti, kas ir kada parašęs seniausią knygą, saugomą jų šeimose, išsiaiškinti, kokia šios paskirtis ir turinys.
    Vieni aptiko ypatingų žymių: įrašų, užlenktų puslapių kampelių, kieno nors pabrauktų eilučių, liudijančių, kad jos kadaise kažkam buvo labai svarbios, kiti iššniukštinėjo, jog seniausios knygos jų namuose – tikros ilgaamžės keliauninkės, perduodamos iš kartos į kartą, treti panūdo net perskaityti ir suprato, kad jos yra magiškos, keliančios šiurpą, nuviliojančios į sapnų karalystę, įkvepiančios filmų kūrėjus ar net labai naudingos.

   Tai traukė sužinoti dar daugiau – kaip tiriamoji knyga pateko į namus? Dėl to reikėjo pakalbinti šios savininką, kuris noriai leidosi į prisiminimus, dalindamasis mintimis, kuo saugoma knyga jam brangi.
   O galiausiai smalsuoliui iškildavo dilema, ką su tokiu turtu jis dabar darys, kaip kurs tolesnę šeimos knygos istoriją, - juk šio lobio likimas – jau jo rankose...
Žinoma, labiausiai visiems rūpėjo, kuriam gi pavyks pasipuikuoti savo namuose radus pačią seniausią knygą. Ji - 102 metų senučiukė proprosenelės maldaknygė, išleista 1919 metais, glaudėsi Edgaro Vaičaičio rankose. Apie ją ir kitas kviečiame paskaityti plačiau šioje elektroninėje knygelėje. Beje, tyrimo objektai surikiuoti pagal savo amžių. Seniausiems, kaip ir pridera, užleista garbingiausia vieta – virtualios knygutės pirmuosiuose puslapiuose.

Lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Vaida Batavičienė

Seniausios knygos mano šeimoje – proprosenelės maldaknygė ir tėvų vadovėlis

  Mano šeima turi labai seną senelio išsaugotą proprosenelės maldaknygę „Pulkim ant kelių!“, kuri yra išleista Berlyne 1919 metais. Šiai knygai dabar yra 102 metai. Tai yra Šv. Kazimiero draugijos leidinys. Čia sudėtos maldos, psalmės, giesmės, šventųjų litanijos. Kai kurie žodžiai yra parašyti keistai, pavyzdžiui: „Mišparų maldos“, tai, manau, būtų vakarinės pamaldos, „Metai tur mėnesių 12, savaičių (nedėlių) 52 (ir dieną vieną), dienų paprastai tur 365; po kiekvienų ketverių metų priauga viena diena.“.
    Dar viena senutėlė knyga mano šeimoje - Marijos Gylienės „Lietuvių kalbos vadovėlis I klasei“. Jis išleistas 1976 metais Kaune, leidykloje „Šviesa“. Taigi šiam vadovėliui yra jau 45 metai. Iš jo mokėsi ir mano tėvai. Kainavo 18 kapeikų. Parašytas kaligrafiniu šriftu.
    Džiaugiuosi, kad atlikdamas šį tyrimą, sužinojau, kokių įdomių turtų galima rasti mano namuose.

Edgaras Vaičaitis, 6a kl.

Seniausia šeimos knyga – be iliustracijų

Seniausia knyga mano šeimoje – B.Traveno „Medvilnės rinkėjai“. Ją iš vokiečių kalbos išvertė K. Grigas. Ši storoka 351 puslapio knyga yra išspausdinta 1961 metais Vilniuje, „Valstybinės grožinės literatūros leidykloje“.
Čia rašoma apie Meksikos medvilnės rinkėjus ir jų gyvenimus bei pasiekimus. Labai realistiškai vaizduojama paprastų žmonių kova dėl duonos kąsnio: varginantis darbas ir gyvenimas pusbadžiu. Skaitant kūrinį, prieš akis iškyla margas Meksikos miesto vaizdas ir pagrindinio knygos herojaus Galeso patirti išgyvenimai bei vargai.
Šią knygą mano močiutė gavo dovanų, kuria labai džiaugėsi. Man, augančiai prie kiek kitokių skaitinių, toks džiugesys sunkiai suprantamas - joje nėra jokių paveiksliukų, tik daug teksto, kuris lavina skaitytojo vaizduotę.

Džestina Čepulytė, 6a kl.

Nesenstanti receptų knyga

    Mūsų šeimos seniausia reikšminga knyga – E. Binkauskienės „Namų ruoša“. Pasaulį ji išvydo 1964 metais. Išleista Kaune, Valstybinės pedagoginės literatūros leidykloje. Šiai knygutei - jau 57 metai.    Pasmalsavau ir sužinojau, kad jos autorė yra parašiusi ir daugiau knygų ta pačia tema.
    Knygelė mūsų namuose - jau labai seniai. Mano mamai ją perdavė močiutė. Kaip matyti iš purvino viršelio, knyga sena ir dažnai vartyta. Matyt, tikrai vertinga. Nenuostabu, nes ji yra apie maisto gamybą. Tiesa, mano mamai retkarčiais dar čia pateikti receptai praverčia: verda žuvienę, cepelinus, kepa gardžiausius pyragus.
    Tikriausiai ji pas mus bus saugoma dar ilgai.

Donatas Kriauza, 6a kl.

Seniausia reikšminga mūsų šeimos knyga, kuri praverčia ir šiandien

  Mūsų šeimoje seniausia knyga yra „Lietuvių tautosakos“ penktas tomas.
    Ši knyga išleista 1968 metais. Ji yra 1180 puslapių apimties. Vieną tomo dalį sudaro patarlės ir priežodžiai, mįslės, garsų pamėgdžiojimai, įvairūs dialogų, replikų, klausimų, linkėjimų bei parodijų tipo juokavimai, greitakalbės, užkalbėjimai. Kita tomo dalis – liaudies žaidimai ir šokiai. Mano močiutė ją turi nuo mokyklos laikų.
   Kadangi močiutė dirba kultūros srityje, ji ir šiandien dar naudojasi šia knyga, vesdama renginius vaikams ir suaugusiems.

Minijus Mikalauskas, 6a kl.