Meilės diena

Kai visi vasario 14-ąją švenčia meilės dieną, niekas nesusimąsto, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo šv. Valentiną – dievaitę Mildą. Tai deivė, kurią turėjo kiekviena iškili senovės tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą, lietuviai – Mildą.
Žieduotą ir saulėtą gegužės 13-ąją dieną galime švęsti meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitės Mildos šventę.
Profesorė P. Dundulienė spėja, jog Mildos šventykla Vilniuje buvusi ant dabartinio Trijų kryžių kalno, o Kaune stovėjusios dvi Mildos šventyklos. Viena – dabartiniame Aleksote, anuometiniame Svibirgale, pagal tekėjusį Svibirgalos upelį. Kita – alke, Neries ir Nemuno santakoje. Pasak istoriko T. Narbuto, Mildai turėjęs būti skirtas balandžio mėnuo, o Vilniaus Antakalnyje esą stovėjusi jos šventykla.

Milda – senovės lietuvių meilės ir piršlybų deivė. Netekėjusios merginos šią dieną pindavo pavasarinių gėlių vainikus ir nešdavo aukoti deivei. Tada krivaitis mesdavo tuos vainikus ant vaikinų. Vaikinas, ant kurio galvos užkrisdavo vainikas, pasižadėdavo vesti to vainiko pynėją. Šią dieną kaimuose būdavo rengiama Mildos gegužinė, kurioje užsimezgė ne viena graži draugystė, netrukus pasibaigusi santuokiniais įžadais. Yra manančių, kad Milda buvo vyriausioji vaidilutė, kuri rūpinosi būsimųjų nuotakų pasirengimu šeimyniniam gyvenimui, mokė namų ruošos darbų ir žarstė patarimus kaip kurstyti namų ugnį.

R. Petrauskas „Milda“

Įvairių kaimų, miestelių ir mažesnių bendruomenių jaunimas įprastai švenčia Gegužines. Per šventę iš beržo šakelių būdavo išdėstomas didelis ratas, jame vykdavo šokiai, kol patekėdavo saulė. Tai buvo ypatingas metas jaunuoliams, mat šios šventės metu jie tikėdavosi sutikti savo antrąją pusę. Apie ją svajodavo visi jaunuoliai: tiek merginos, tiek vaikinai. Tačiau net jeigu ir nepavykdavo susirasti mylimojo, jaunuoliai švęsdavo meilės dieną šokdami, žaisdami žaidimus ir bendraudami.
Būta ir kitų papročių. Merginos tikėjo, kad kiek kartų išgirs kukuojančią gegutę, tiek metų turės laukti savo būsimojo vyro.

Įžanginis žodis

                     Per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas su aštuntokais jau nuo pat rudens savo ieškojimų ir atradimų kelionę visada pradedame nuo poetinių Janinos Degutytės, Salomėjos Nėries, Pauliaus Širvio pasvarstymų apie ypatingą jausmą žmogaus gyvenime – meilę, jos prasmę ir svarbą. Vienuose eilėraščiuose ji lyginama su saule, kituose - atvirai išreiškiama svaigulio būsena šiai apėmus, bet nepamirštamos ir skaudžių išgyvenimų patirtys, kuomet mylimieji išsiskiria. Perskaityti ir aptarti tekstai daugelį skatina ne tik pasinerti į diskusijas, bet ir paieškoti kitų rašytojų kūrinių apie meilę ir tais atradimais dalintis klasėje.
                     O kodėl gegužės 13-ąją, kuomet minima senovės lietuvių meilės ir piršlybų deivės Mildos diena, nepasidalinus savo ieškojimų rezultatais su platesne auditorija – progimnazijos bendruomene? Gal taip paskatintumėme visus, vasario 14-ąją švenčiančius šv. Valentino dieną, atsigręžti ir į mūsų protėvių minėtą Meilės dieną. Juolab, kad ji yra tokiu puikiu metu – pavasarį, žiedais apsipylusią gegužę, kada šį jausmą budina ir pati gamta?
                     Tad šįkart Jūsų dėmesiui – pluoštelis 8 b klasės mokinių surastų ir iliustruotų gražiausių eilėraščių apie meilę.

Su gražiausiai linkėjimais – 8 b klasės lietuvių kalbos mokytoja Vaida Batavičienė

Jonas, 8b kl.

Denisa, 8b kl.