Loading...
Patyriminė veiklaMitai: fantazija ar tikrovė?
Loading...
Mokytojos:Asta Jonaitienė
Laima Tičkuvienė
Loading...
Perotikas
Buvo rami naktis. Medžiotojas Jonas tylomis sėlino prie krūmo, kuriame išgirdo dar niekada negirdėta garsą. Garsas buvo panašus į labai skardų vilko staugimą. Jonas jau pagalvojo, kad bus suradęs vilkolakį. Priėjęs prie krūmo, jis buvo pasiruošęs šauti strėlę su tinklu iš savo dailaus arbaleto girdėto garso link. Strėlė su tinklu buvo iššauta, bet Jonas nieko nesugavo... Nusiminęs Jonas atsisuko ir, pamatęs milžinišką, juodą būtybę, taip išsigando, jog net nualpo. Atsibudęs jis apsidairė aplinkui - jį supo keista žalia energija. Jonas buvo uždarytas narve su kitu medžiotoju, kurio viena koja buvo medinė. Jonas paklausė medžiotojo vardo. Šis atakė, kad jo vardas Gunaras. Kai Jonas paklausė, kaip Gunaras prarado savo koją, šis atsakė, kad ją jam nukando Perotikas. Tuomet Jonas paklausė, kaip atrodė tas ,,Perotikas“. Gunaras atsakė, jog tai ta pati pabaisas, kuri juos čia uždarė. Tačiau prieš jam spėjant papasakoti, kaip toji būtybė atrodo, Jonas jau galėjo jį pamatyti pats. Didžioji būtybės dalis buvo juoda, o kita - žalia. Ji buvo stambi, bet neturėjo kojų, jų vietoje buvo keisti dūmai. Būtybė, kurią Gunaras vadino Perotiku, atrodė lyg šmėkla. Priejęs prie medžiotojų, Perotikas skardžiu ir žemu balsu pasakė, kad jam reikia žmonių sielų ir jis gausiąs jas iš Jono su Gunaru. Po to būtybė dingo miško gelmėje. Jonas iš siaubo ėmė drebėti, o Gunaras tuo tarpu jau buvo sugalvojęs būdą pabėgti. Jis nusiėmė savo medinę koją, kurioje buvo pasleptas peilis. Nupjovę vieną grotų strypą, jie jau galėjo išlysti iš narvo. Tai padarę, pamatė spintą, užrakintą šimtu spynų. Kol jas visas atrakino, medžiotojai užtruko apie valandą.
Buvo rami naktis. Medžiotojas Jonas tylomis sėlino prie krūmo, kuriame išgirdo dar niekada negirdėta garsą. Garsas buvo panašus į labai skardų vilko staugimą. Jonas jau pagalvojo, kad bus suradęs vilkolakį. Priėjęs prie krūmo, jis buvo pasiruošęs šauti strėlę su tinklu iš savo dailaus arbaleto girdėto garso link. Strėlė su tinklu buvo iššauta, bet Jonas nieko nesugavo... Nusiminęs Jonas atsisuko ir, pamatęs milžinišką, juodą būtybę, taip išsigando, jog net nualpo. Atsibudęs jis apsidairė aplinkui - jį supo keista žalia energija. Jonas buvo uždarytas narve su kitu medžiotoju, kurio viena koja buvo medinė. Jonas paklausė medžiotojo vardo. Šis atakė, kad jo vardas Gunaras. Kai Jonas paklausė, kaip Gunaras prarado savo koją, šis atsakė, kad ją jam nukando Perotikas. Tuomet Jonas paklausė, kaip atrodė tas ,,Perotikas“. Gunaras atsakė, jog tai ta pati pabaisas, kuri juos čia uždarė. Tačiau prieš jam spėjant papasakoti, kaip toji būtybė atrodo, Jonas jau galėjo jį pamatyti pats. Didžioji būtybės dalis buvo juoda, o kita - žalia. Ji buvo stambi, bet neturėjo kojų, jų vietoje buvo keisti dūmai. Būtybė, kurią Gunaras vadino Perotiku, atrodė lyg šmėkla. Priejęs prie medžiotojų, Perotikas skardžiu ir žemu balsu pasakė, kad jam reikia žmonių sielų ir jis gausiąs jas iš Jono su Gunaru. Po to būtybė dingo miško gelmėje. Jonas iš siaubo ėmė drebėti, o Gunaras tuo tarpu jau buvo sugalvojęs būdą pabėgti. Jis nusiėmė savo medinę koją, kurioje buvo pasleptas peilis. Nupjovę vieną grotų strypą, jie jau galėjo išlysti iš narvo. Tai padarę, pamatė spintą, užrakintą šimtu spynų. Kol jas visas atrakino, medžiotojai užtruko apie valandą.
Spintos viduje Jonas ir Gunaras pamatė knygą, o joje buvo užrašytas burtažodis, kaip sustabdyti Perotiką. Grįžus pabaisai, Gunaras pradėjo kartoti burtažodį ir tuo metu knyga iškart Perotiką ėmė traukti į vidų. Beištariant paskutinį burtažodį, Perotikas čiupo Gunarą ir pradėjo siurbti jo sielą. Jonas, susiradęs keptuvę, bandė trenkti Perotikui per nugarą, bet keptuvė perėjo kiaurai. Pabaisa, pagriebusi abu medžiotojus, išsiurbė jų sielas. Perotikas nušvito per visą mišką ir keturis kaimus. Išlindęs iš savo urvo, jis pamatė viso kaimo žmones su šakėmis, deglais, kardais. Tačiau pabaisa tik nusijuokė ir su didžiuliu energijos pliūpsniu juos visus nužudė.
It was a quiet night. Hunter John sneaked in silence near the bush, where he heard a sound never heard before. The sound was similar to the howling of a very tin wolf. John had already thought he would find a werewolf. Arriving at the bush, he was ready to shoot an arrow with a net from his beautiful crossbow towards the sound he heard. The arrow with the net was fired, but John caught nothing ... Upset, John turned and, seeing the giant, black creature, was so frightened that he even fainted. When he woke up, he looked around, surrounded by strange green energy. John was locked in a cage with another hunter, one foot of which was wooden. John asked the name of the hunter. He answerd that his name was Gunnar. When John asked how Gunnar had lost his leg, he replied that it had been bitten by Perotica.
By cutting one grating rod, they could already slip out of the cage. And when he had done this, he saw the locker locked with an hundred locks. It took the hunters about an hour to unlock them all. Inside the closet, John and Gunnar saw a book with a spell on how to stop Perotica. When the monsters returned, Gunnar began to repeat the spell, and at that time the book immediately began to pull Perotica inside. While uttering the last spell, Perothic grabbed Gunnar and began to suck his soul. John, finding the pan, tried to hit Perotica over his back, but the pan went through. A monster that captured both hunters sucked their souls out. Perotica illuminated the entire forest and four villages. He came out of his cave, and saw the people of all the village was in the forest He took off his wooden leg in which the knife was hidden. By cutting one grating rod, they could already slip out of the cage. And when he had done this, he saw the locker locked with an hundred locks. It took the hunters about an hour to unlock them all. Inside the closet, John and Gunnar saw a book with a spell on how to stop Perotica. When the monster returned, Gunnar began to repeat the spell, and at that time the book immediately began to pull Perotica inside. While uttering the last spell, Perothic grabbed Gunnar and began to suck his soul. John, finding the pan, tried to hit Perotica over his back, but the pan went through. A monster that captured both hunters sucked their souls out. Perotica illuminated the entire forest and four villages. And he came out of his cave, and saw the people of all the villages in the forest with forks and torches. But the monster just laughed and killed them all with a huge burst of energy.
Gvidas ir Ignas
Gvidas ir Ignas
Skinwalker
Skinwalker was first caught in 1948 October 13th. The person who told the story died 1 day after. He said it was the most horrifying creature he ever saw. The skinwalker roams in the woods mostly at night or when it very dark. The skinwalker original body has 1 head, no arms, stands on his 4 legs. The skinwalker can shapeshift into any animal he sees. It’s favourite is a deer. The skinwalker can run faster than 10/ms
Once it sees a human it stalks the person to their home. And then the skinwalker either kidnappeds the person or let the person live. The only possible way to get rid of it is to have a lucky penny and throw at it.
The last sighting was in 2009 July 4th. The person caught it on camera but the next the the person was gone.
Odaliptas
Odaliptas pirmas pastebėjimas buvo 1948 Spalio 13 d. Žmogus kuris pastebėjo Odalipta kita diena buvo dinges. Jis sake kad tai buvo pats siaubingiausias padaras koki jis buvo mates. Odaliptas buna miškuose dažniausiai naktį arba kai buna labai tamsu. Odalipto pagrindine forma turi 1 galva, 0 ranku, ir stovi ant 4 kojų. Odaliptas gali pasiversti į betkoki gyvūna. Odaliptas gali bėgti greičiau negu 10/ms. Kai jis pamato žmogų, jis pradeda sekioti ta žmogu kol jis nueis į savo nama. Kai žmogus nueina į savo nama, Odaliptas jį pagrobia. Vieninteliu būdų apsisaugoti tai turėti savo sekminga centa ir mesti į ji. Paskutinis pastebėjimas buvo 2009 Liepos 4 d. Kita diena to žmogaus nebebuvo.
Denas
Skinwalker was first caught in 1948 October 13th. The person who told the story died 1 day after. He said it was the most horrifying creature he ever saw. The skinwalker roams in the woods mostly at night or when it very dark. The skinwalker original body has 1 head, no arms, stands on his 4 legs. The skinwalker can shapeshift into any animal he sees. It’s favourite is a deer. The skinwalker can run faster than 10/ms
Once it sees a human it stalks the person to their home. And then the skinwalker either kidnappeds the person or let the person live. The only possible way to get rid of it is to have a lucky penny and throw at it.
The last sighting was in 2009 July 4th. The person caught it on camera but the next the the person was gone.
Odaliptas
Odaliptas pirmas pastebėjimas buvo 1948 Spalio 13 d. Žmogus kuris pastebėjo Odalipta kita diena buvo dinges. Jis sake kad tai buvo pats siaubingiausias padaras koki jis buvo mates. Odaliptas buna miškuose dažniausiai naktį arba kai buna labai tamsu. Odalipto pagrindine forma turi 1 galva, 0 ranku, ir stovi ant 4 kojų. Odaliptas gali pasiversti į betkoki gyvūna. Odaliptas gali bėgti greičiau negu 10/ms. Kai jis pamato žmogų, jis pradeda sekioti ta žmogu kol jis nueis į savo nama. Kai žmogus nueina į savo nama, Odaliptas jį pagrobia. Vieninteliu būdų apsisaugoti tai turėti savo sekminga centa ir mesti į ji. Paskutinis pastebėjimas buvo 2009 Liepos 4 d. Kita diena to žmogaus nebebuvo.
Denas
