Ir ieškosiu namų amžinai

Ir ieškosiu namų amžinai-
Prie kiekvieno medžio ir akmenio...

Janina Degutytė

Liepa Eidukevičiūtė

Šiemet minime 80-ąsias masinių trėmimų metines, kai per vieną savaitę iš Lietuvos buvo ištremta apie 17 500 lietuvių. 1941 birželio 14 d. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius okupuotos Lietuvos gyventojų trėmimus. Didžioji dalis buvo vežami į Sibirą, kiti - į GULAG`o stovyklas. Trėmimai tęsėsi ir po Antrojo Pasaulinio karo. Iš viso iš Lietuvos buvo ištremta apie 300 000 žmonių. Kas dešimtas Lietuvos tremtinys buvo vaikas...
Klaipėdos "Vėtrungės" gimnazijos antrokai (2b ir 2e) Gedulo ir Vilties dieną mini piešdami "Gyvybės medį"- kaip simbolį ištvermės ir stiprybės, gebėjimo atlaikyti visas gyvenimo audras bei dalindamiesi savo šeimų išgyventomis tremčių patirtimis.

Ugnė Lamsaitytė

1945m., Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje, sovietų valdžia siekdama sunaikinti pasipriešinimą Lietuvoje pradėjo įtarinėti ir kaltinti vietinius gyventojus partizanų slėpimu ar pagalbos jiems teikimu.
Mano proseneliai buvo tardyti ir mirtinai sumušti sovietinių enkavedistų. Todėl mano močiutė anksti liko našlaitė. Ją priglaudė giminės, kuriuos neilgai trukus, kartu su mano močiute ištrėmė į Sibirą (Krasnojarsko kraštą) .
Net ir grįžus iš tremties represijos nesibaigė, nes mano močiutė ir vėliau buvo persekiojama KGB. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ji buvo išrinkta Klaipėdos rajono tremtinių sąjungos pirmininke.

Ugnė Padagaitė

Modestas Rutkauskas

Mano prosenelis 1948 m. buvo ištremtas į Sibirą už priešinimosi sovietinei valdžiai demonstravimą. Tai sukrėtė mano senelio šeimą, nes likusią vaikystės dalį jis, jo broliai ir seserys turėjo augti be tėvo.

Benas Jurgutis

Gerda Žemgulytė

Mano prosenelė, Aldona, ką tik susilaukusi dukrytės (mano močiutės) buvo ištremta į Sibirą, o prosenelis Kostas uždarytas į kalėjimą. Prosenelė man pasakojo, kad beplaukiant į tremties vietą buvo taip sunku, kad ji buvo pasiruošusi su kūdikiu ant rankų šokti į vandenį ir šitaip užbaigti kančias. Tačiau surado savyje stiprybės iškęsti visus sunkumus ir pradėti naują gyvenimą Sibire. Sulaukė grįžtančio iš kalėjimo mano prosenelio, susilaukė dar dviejų vaikučių ir po 10-ies tremtyje praleistų metų grįžo į Lietuvą.
Nors šitą istoriją girdėjau šimtus kartų, bet kas kart nuvažiavusi pas močiutę jos klausydavausi ir vėl.
Su prosenele turėjome labai stiprų ryšį , o prosenelio neturėjau galimybės pažinoti, nes jis mirė prieš man gimstant. Neseniai sulaukusi beveik šimto metu Anapilin išėjo ir mano prosenelė Aldona.

Orestas Steiblys

Gintarė Žukauskaitė

Mano prosenelis 1945 m. buvo ištremtas į Vorkutą. Ten dirbo alinantį ir sunkų darbą anglies kasykloje. Net ir pasibaigus tremčiai dar penkiolika metų jam nebuvo leidžiama sugrįžti į Lietuvą. Šis prosenelio ištrėmimas ilgam atskyrė jį nuo šeimos ir Lietuvos, privertė artimuosius gyventi nežinioje bei įtampoje.

Dominyka Vasiliauskaitė

Benas Urniežius

1948 m. pavasarį, prieš pat Velykas, mano močiutę ir jos šeimą, ištrėmė į Sibirą. Aštuoniolika parų vežė gyvuliams skirtuose vagonuose . Sibire gyvenimas buvo labai sunkus. Tam, kad pragyventi ir prasimaitinti, eidavo į taigą rinkti uogų, grybų.
Į Lietuvą močiutė grįžo 1957 metais ir apsigyveno Rusnės miestelyje. Prieš ištremiant į Sibirą močiutės tėtis turėjo didelį arklių ūkį, tačiau, kai išvežė, viską atėmė. Todėl grįžus į Lietuvą gyvenimas buvo sunkus, nes jį reikėjo kurti visiškai nuo pradžių. Tačiau po truputį, padedant Lietuvoje gyvenusiems giminaičiams , gyvenimas ėjo vis geryn.

Gustė Lubytė

Arnas Rumbutis

Po Antrojo Pasaulinio karo, 1949 m. mano senelis buvo ištremtas į Sibirą, Krasnojarsko kraštą. Tai labai paveikė mano senelį ir jo šeimą, nes jis turėjo kęsti nežmoniškas gyvenimo sąlygas, badą, alinantį darbą, stingdantį šaltį, prižiūrėtojų patyčias, užgauliojimus, artimųjų ir draugų netektis. Mano senelis skaudžius išgyvenimus, patirtus tremtyje, prisimena ik pat šiolei.

Timonas Šimkus

Neringa Rimkutė