MANO LIETUVA

Respublikinio
ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų piešinių konkurso

MANO LIETUVA

dalyvių darbai

Knygą sudarė tikybos ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja Eglė Čaplinskienė

Lietuva - mūsų Tėvynė. Ji - nuostabi savo tyvuliuojančiais ežerais, žaliuojančiais miškais ir kloniais. Kiek daug čia nuostabių vietų, kurios mus žavi savo unikalumu ir mena istorinę praeitį. Sveikindami Lietuvą su nepriklausomybės atkūrimo diena, vaikai nupiešė jos kraštovaizdį. Dėkojame visiems, kurie dalyvavo konkurse.

Organizatorius
Kauno rajono Linksmakalnio mokykla-darželis

DZŪKIJA

Vilnius ir Vilniaus rajonas
Šalčininkų rajonas
Širvintų rajonas
Varėnos rajonas
Alytraus rajonas

GEDIMINO PILIS

Gedimino pilies bokštas yra vienintelis išlikęs Aukštutinės pilies įtvirtinimo bokštas. Legenda byloja, kad didysis kunigaikštis susapnavo ant kalvos staugiantį Geležinį Vilką, pranašaujantį apie didį miestą. Pirma čia buvo pastatyta medinė pilis, vėliau 1409 m. Vytautas Didysis pastatė mūrinę pilį.
Kai pilis neteko savo paskirties ir apgriuvo, Gedimino bokštas buvo naudojamas įvairiai - 1838 m. čia įsikūrė pirmasis telegrafas Vilniuje. Prieš šimtmetį bokšto viršuje pirmą kartą buvo iškelta Lietuvos vėliava. Vilniaus pilies muziejus buvo atidarytas 1960 m., o 1968 m. jis tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu.

Elzė Brazaitytė,
Kauno rajono Ilgakiemio mokykla-darželis

Tadas Selemonavičius 6m.,
lopšelis darželis ,,Spindulėlis"

Mindaugas Čėsna 7 m.,
Kauno mokykla-darželis ,,Šviesa"

Eiva Kiupelytė 4 m.,
Kauno rajono Vilkijos lopšelis-darželis ,,Daigelis"

Stela Marija Šateikė 6 m.,
Kauno rajono Karmėlavos lopšelis-darželis ,,Žilvitis"

,,Šviesuliukų" PUG,
Kauno mokykla-darželis ,,Šviesa"

Kotryna Česiūnaitė 4 m.,
Jonavos rajono Ruklos Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro skyrius ,,Pušaitė"

TELEVIZIJOS BOKŠTAS

Televizijos bokšto statyba užtruko 6 metus - jis buvo baigtas 1980 m. gruodžio 30 d. Tai iki šiol vis dar aukščiausias pastatas Lietuvoje. Bokštas - puikus statinys paminėti Lietuvai ypatingas datas ar šventes - per Kalėdas jis paprastai tampa didžiausia miesto eglute, per Naujuosius metus tampa įspūdinga fejerverkų vieta.
Televizijos bokšte įrengtas yra Kovos už laisvę muziejus, primenantis 1991 m. sausio 13 d. nakties įvykius, kai lietuviai iškovojo nepriklausomybę. Dvylikos Lietuvos gynėjų žūtys minimos mažais granito obeliskais prie TV bokšto.

Urtė Raubiškaitė 4 m.,
Kauno lopšelis-darželis ,,Liepaitė"

Luknė Balodytė 5 m.,
Kauno lopšelis-darželis ,,Spindulėlis"

Austėja Vaičiukynaitė 6 m.,
Kauno rajono Šlienavos pagrindinė mokykla

Tina Demeškevičiūtė 5 m.,
Kauno rajono Karmėlavos lopšelis-darželis ,,Žilvitis"

Nemenčinės šv. Arkangelo Mykolo
bažnyčia

1848–1855 m. vietoj 1842 m. sudegusios pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Statyba rūpinosi 1851–1857 m. klebonavęs Antanas Kitkevičius-Kikutis (1805–1857 m.). Bažnyčią 1855 m. rugsėjo 20 d. konsekravo vyskupas Vaclovas Žilinskis. Lietuvių kalba bažnyčioje pradėta vartoti 1939 m., atgavus Vilniaus kraštą. Bažnyčia 1947 m. apdegė. 1950 m. suremontuota.

Paulina Gužauskaitė 6 m.,
Vilniaus rajono Kabiškių lopšelis-darželis

Nemenčinės piliakalnis

Paulius Norkūnas 6 m.,
Vilniaus rajono Kabiškių lopšelis-darželis

Nemenčinės piliakalnis įrengtas Nemenčios dešiniajame krante, santakoje su bevardžiu upeliu. Į šiaurę už piliakalnio griovio yra priešpilis. Jis datuojamas I–IV a. ir II tūkst. pradžia – XIV a. Kaip byloje legenda, kadaise ant piliakalnio buvo pastatyta bažnyčia. Tačiau, dėl to, kad kunigas nusikalto Dievui, ar dėl žmonių nuodėmių vieną naktį žemė prasivėrė ir bažnyčią prarijo. Ant piliakalnio liko žiojėti tik skylė, o „o per Velykas ir Kalėdas kažin kas skambindavo kalne varpais“. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad 1338 metais piliakalnyje stovėjo Nemenčinės žemės pilis.