Nėra gražesnės Lietuvos nei ši, vaikų širdim ir rankomis tapytos... Inga Šeduikienė

MANO LIETUVA

Milė Kučinskaitė 7 m., Kauno lopšelis-darželis ,,Liepaitė"

Pirmasis švyturys Nidoje iškilo 19-ojo amžiaus 8-ojo dešimtmečio pradžioje. Raudonų plytų šešiakampės formos bokštas buvo statomas kartu apželdinant 51,4 metrų aukščio Urbo kalną. Švyturys pradėjo veikti 1874-ųjų metų spalio 24 dieną. Jo link vedė akmenimis grįstas takas su 200 laiptelių, kurie yra išlikę ir iki šių dienų. Senajame Nidos švyturyje buvo įtaisytas Fresnelio optinės sistemos šviesos aparatas, kurio degikliui buvo naudojama mineralinė alyva. Kas dešimt sekundžių jis siuntė 4 sekundžių blyksnį, matomą jūroje 21 jūrmylės atstumu. Pirmasis Nidos švyturys veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos - besitraukiantys vokiečių kareiviai jį susprogdino. Tačiau jau 1945-aisiais metais švyturys buvo atstatytas, o 1953-aisiais metais – perstatytas. Nors kelrodžiui teko patirti gausybę neramių laiko išbandymų, tačiau kone trisdešimties metrų švyturys naktinį dangų savo šviesa skrodžia jau beveik 150 metų ir jo baltos šviesos signalai jūroje matomi kiek daugiau nei už 40 kilometrų arba 22 jūrmylių, o&nbsp;1991 metais Nidos švyturiui suteiktas simbolinis Švento Petro vardas – pasakojama, jog šis buvęs žvejys.

Kristupas Balnaitis 2a., Jurbarko Naujamiesčio progimnazija

Tai ilgiausias (494 m ilgio) Lietuvoje automobilių tiltas per Nemuną, jungiantis Jurbarką su pietiniame upės krante esančiais Kiduliais, Šakių ir Jurbarko savivaldybes. Pradėtas statyti 1975 m. sausio mėnesį. 2018 m. pervardintas "Šimtmečio tiltu", iki tol buvo vadinamas Jurbarko tiltu.

Gerda Saprončikaitė 3 kl., Jurbarko Naujamiesčio progimnazija

Gabrielė Šalnaitė 3 kl., Prienų rajono Išlaužo pagrindinė mokykla

Išlaužas įsikūręs buvusiame grafo&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Ti%C5%A1kevi%C4%8Diai">T</a>iškevičiaus&nbsp;dvaro teritorijoje. Dvaro rūmus pastatė teisininkas, politikas, Varšuvos kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės seimų narys&nbsp;Juozas Godlevskis.&nbsp;1906&nbsp;m. liepos mėn. streikavo dvaro darbininkai.&nbsp;1935&nbsp;m.&nbsp;rugpjūčio 27 d. prie Išlaužo apie 300 žmonių streikuojančių valstiečių būrys susirėmė su policija.&nbsp;1950-1999&nbsp;m. apylinkės centras, žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė. Prie Išlaužo yra žuvivaisos tvenkiniai, kuriais naudojasi bendrovė „Išlaužo žuvis“.&nbsp;2005&nbsp;m.&nbsp;gegužės 3&nbsp;d. Prezidento dekretu patvirtintas&nbsp;Išlaužo herbas.

Priešmokyklinio ugdymo grupė, Prienų rajono Išlaužo pagrindinė mokykla

Aistis Buzas 3 kl., Prienų rajono Išlaužo pagrindinė mokykla

Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Vėjūnė Totilaitė 3b kl., Kauno r. Zapyškio pagrindinė mokykla

Nedidukė bažnytėlė vidury plyno lauko, ant Nemuno kranto, atrodo tarsi perkelta į mūsų laikus iš gilios senovės. Tai – viena seniausių bažnyčių Lietuvoje, vadinama bažnyčių motina. Pasak legendų, ji pastatyta buvusios Romuvos vietoje XIV a., tačiau istoriniuose šaltiniuose pirmąkart paminėta 1562 m. Per savo kelių šimtų metų senumo istoriją bažnyčia daugybę kartų nukentėjusi nuo karų, gaisrų, potvynių, buvusi apleista ir suremontuota, visgi ji išliko vienu unikaliausių gotikos pavyzdžių Lietuvoje. Nuo XX a. pradžios joje nebevyksta pamaldos. Pritrūkus vietos tikintiesiems, pastatyta nauja bažnyčia miestelyje, o mažoji bažnytėlė 1936 m. paversta bažnytinių reikmenų sandėliu. Nuo 1996 m. čia organizuojami Pažaislio muzikos festivalio koncertai ir kiti kultūriniai renginiai.

Akvilė Tuminauskaitė, Ieva Šokelytė, Patricija Jankūnaitė 2 kl., Kauno Martyno Mažvydo progimnazija

Kernavės piliakalniai yra penki: Aukuro kalno, Mindaugo sosto, Lizdeikos kalno, Įgulos kalno bei apie 0,4 km į pietryčius nuo jų esantis Kriveikiškio piliakalnis. Nuo bet kurio iš piliakalnių galima išvysti visą pajautos slėnį, Neries atkarpą bei nuostabią panoramą. Piliakalniai, tai natūralios kalvos pritaikytos gynybai. Ant Aukuro kalno piliakalnio stovėjo kunigaikščio pilis, visi keturi piliakalniai sudarė gybybinę sistemą, o penktasis Kriveikiškio piliakalnis atliko sakralinę funkciją. Kernavės archeologinė vietovė – valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, įkurtas 1989 metais,o nuo 2004 metų liepos mėnesio yra UNESCO Pasaulio paveldo sąraše.

Domas Girštautas,Toma Januškevičiūtė, Gabrielė Valinčiūtė 1 kl., Raseinių rajono Betygalos Maironio gimnazija

Ugionių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia pastatyta 1836 m. Bažnyčia liaudiškai traktuotų klasicistinių formų, stačiakampio plano, su portiku ir bokšteliu ant kraigo. Netoli Ugionių bažnyčios pastatyta medinė koplytėlė, kurios viduje yra šaltinis. 1657 m. virš šio šaltinio kažkas pamatė ore kabantį Dievo motinos paveikslą. Nuo tada prasidėjo Ugionių, kaip šventos vietos, lankymas. Žmonės tikėjo, kad stebuklingu šaltinio vandeniu praplovus skaudančias akis jos išgyja. Ir dabar iš įrengto koplyčioje šulinėlio galima pasisemti vandens.

Tėja Matijošaitytė 6 m., Raseinių Viktoro Petkaus progimnazija PUG

Poeto Jono Mačiulio – Maironio (1862 – 1932) tėviškė ir gimtinė

Pasandravio istorinis draustinis Pagojukų seniūnijoje, Pasandravio ir Bernotų kaimai, vietinių dažniausiai vadinami Pasandravys ir Bernotai, Raseinių krašto istorijos muziejaus filialas. Draustinis yra sudėtinė Dubysos regioninio parko dalis. Kas penkerius metus Maironio gimtinėje iškilmingai švenčiami poeto jubiliejai, vyksta tarptautinis chorų festivalis „Dainuojam Maironiui“, kiekvieną pavasarį Pasandravyje vyksta Poezijos pavasarėliai, organizuojami Muziejų nakties renginiai.

,,Kačiukų" gr. 6 m., Kauno lopšelis darželis ,,Spindulėlis"

Tai vienintelė Lietuvoje išlikusi mūrinė pilis. Statinys pradėjo augti 1604 metais, vietoje medinių dvaro pastatų. Dvaras, kurio vietoje iškilo pilis manoma buvo pastatytas Lietuvos kunigaikščio Vytenio. Vėliau, XVI amžiuje, dvaras priklausė bajorui Stanislovui Stankevičiui – Bielevičiui.&nbsp;iš kurio jį minėtais metais įsigijo didikas ir miško pirklys, kurio kilmė vengriška, Jonušas Epepjeršas.&nbsp;1753 metais Eperješai pilį pardavė baronui pulkininkui Leonui Igelstromui, jis buvo Gulbinų seniūnas. Igelstromas po 6 metų metų (1759 metais) pilį perleido kitam seniūnui. Šįkart pilis atiteko LDK vėliavininkui Akmenės seniūnui Antanui Gelgaudui. Naujasis šeimininkas užsiėmė pilies rekonstrukcija ir pietvakarių bokšte įrengė biblioteką, papuošė reprezentacinius kambarius.&nbsp;1795 metais po Antano Gelgaudo mirties pilis atiteko jo sūnui Mykolui Gelgaudui, po to, 1828 metais po jo mirties, pastarojo vaikams Jonui ir Antanui bei žmonai Eleonorai. Sūnūs buvo aktyvūs 1831 metų sukilimo dalyviai. Deja sukilėliai pralaimėjo ir Antanas žuvo, o kitas brolis Jonas, kuris rūpinosi pilimi, atsitraukė į Prūsiją. Broliai buvo pripažinti nusilkaltėliais, o jų pilis nusiaubta, apgriauta ir išplėšta ir perimta caro valdžios nuosavybėn.

Deimantas Šimkus 6 m., RaseiniųViktoro Petkaus progimnazija PUG

Pirmoji Šiluvos bažnyčia įsteigta 1475 m. rugsėjo 1 d. ir jai suteiktas Mergelės Marijos Gimimo vardas. Miestelis žemėlapyje pirmą kartą paminėtas 1613 m. Šiluvoje įvyko pirmasis Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Europoje – 1608 m. Mergelė Marija pasirodė su Kūdikiu ant rankų ir verkdama sakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama“. Po apsireiškimo įvyko stebuklai – praregėjęs šimtametis senelis padėjo atrasti bažnyčios nuosavybės dokumentus ir susigrąžintos Reformacijos laikotarpiu katalikų prarastos žemės. Dabartinė Apsireiškimo koplyčia pastatyta pagal tradiciją autentiškoje apsireiškimo vietoje.&nbsp;Akmuo, ant kurio pasirodė Marija, įmontuotas&nbsp;altoriaus papėdėje. Nuo 1646 m. ypatingai malonėmis ėmė garsėti Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas. Dabartinė&nbsp;mūrinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika pašventinta&nbsp;1786 m. rugsėjo 8 d. Tą pačią dieną popiežiaus leidimu iškilmingai vainikuotas bazilikoje esantis Marijos paveikslas. Tai aukščiausias paveikslo pagerbimo būdas ir jo svarbos tikinčiųjų maldingumui pripažinimas. 1993 m. rugsėjo 7 d.&nbsp;Šiluvą aplankė popiežius šv. Jonas Paulius II.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklas

Luknė Matusevičiūtė 2b kl., Prienų ,,Ąžuolo" progimnazija

Erikas Raškauskas 3c kl., Prienų ,,Ąžuolo" progimnazija

Į šiaurės rytus nuo Prienų, Nemuno pakrantėje, tarpukariu dislokavosi Lietuvos kariuomenės daliniai. 1933-1939 m. čia vyko karinio miestelio statybos. Pačių Prienų įgulos karių iniciatyva, miestelio centre 1937 m. buvo pastatytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklas. Jo autorius - vietinis menininkas V.Ausiejus. Paminklas stovėjo ant aukšto pjedestalo, jo paviršius buvo imituotas granitu. Paminklo aukštis buvo 9 m. 90 cm. 1954 m. sovietų armija paminklą nugriovė, suniokojo ir užkasė. Prasidėjus tautiniam atgimimui ir Sąjūdžiui, prasidėjo ir Kęstučio paminklo atstatymo darbai. Nauja skulptūra, sukurta skulptorius G. Kamarausko ir architekto K. Lupeikio,&nbsp;buvo atidengta 1990 m. kitoje vietoje, miesto centre, Vytauto gatvėje. Šis paminklas yra maždaug 10 m aukščio, su bronzine skulptūra, stovinčia ant granitinio postamento.

Lietuvos rekordų knygoje rašoma, kad tai didžiausia gyvūno skulptūra: jos svoris – beveik 7 tonos, ilgis – apie 15 metrų, aukštis – 6,6 metrai, plotis – 4,15 metro.

Sofi Koyuncu, Evelina Krūgelytė 4 kl., Kauno Martyno Mažvydo progimnazija

Plieninėje "Geležinės lapės" širdyje (1,20 m aukščio ir 0,90 m pločio) įdėta kapsulė su vario plokštėje iškaltais žodžiais mūsų ainiams. Tai – šiauliečio dizainerio Viliaus Purono kūrinys Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Dizaineris juokavo, kad Vilnius turi legendą apie geležinį vilką, o Šiauliai galės didžiuotis geležine lape – apsukrumo, išminties simboliu. Skulptūra Talkšos ežero pakrantėje pastatyta 2009 m. gruodžio 23 d.

Gustė Brazaitytė 3 kl., Šakių rajono Gelgaudiškio pagrindinė mokykla

Vakarė Daukšaitė 3 m., Kauno rajono Garliavos lopšelis-darželis ,,Uosiukas"

,,Bitučių" gr. 5-6 m., Kauno rajono Jonučių darželis

Kaimynystės parkas įsikūręs Garliavoje, prie Maišiaus upelio.&nbsp;Parką projektavo architektė Violeta Beigienė.&nbsp; Šiame parke vasaros sezono metu veikia vienintelis Kauno rajone&nbsp;fontanas.&nbsp;Fontano srovės sinchronizuotai šoka pagal pasirinktą muzikinį kūrinį, o šokančio vandens vaizdą tamsiuoju paros metu praturtina spalvotas srovių apšvietimas bei dinaminiai vaizdai, projektuojami ant specialiai įrengto vandens ekrano.

Luknė Balodytė 5 m., Kauno lopšelis-darželis ,,Spindulėlis"

Austėja Vaičiukynaitė 6 m., Kauno rajono Šlienavos pagrindinė mokykla

Tina Demeškevičiūtė 5 m., Kauno rajono Karmėlavos lopšelis-darželis ,,Žilvitis"

Centre koliažo – Kybartų bažnyčia, dar vadinama baltąja gulbe. Suprojektavo žymus architektas V. Lansbergis – Žemkalnis. Pastatyta 1928 m. Kybartiečių pasididžiavimas. Viršuje dešinėje - Kybartų geležinkelio stotis (buvusi Virbalio) – turtinga savo istorija. Geležinkelio stoties kompleksas buvo pradėtas statyti 1857 m. pagal prancūzų architekto projektą. Iškilo 4372 m² ploto aukščiausios klasės stoties rūmų ištaigingas pastatas. Tuo metu ši stotis (priklausėme Rusijos imerijai) buvo paskutinė prie pasienio su Prūsijos karalyste, joje kroviniai turėjo būti perkraunami iš plačiųjų rusiškų vagonų į Prūsijos europinius vagonus ir atvirkščiai. Buvo reikalingas didelis krovinių apdorojimo mazgas. Puošnioje, įspūdingo dydžio žiemą šildomoje stoties rūmų centrinėje dviejų aukštų dalyje antrame aukšte savo kambarius turėjo caras. Veikė 3 (pirmos, antros ir trečios klasės) restoranai, paštas, telegrafas, medicinos punktas. Dabar išlikęs tik pastato fragmentas. Po II pasaulinio karo Kybartų miestui buvo padaryta nepataisoma žala – nugriauti 1944 m. apdegę gražuoliai geližinkelio stoties rūmai – Kybartų miesto pasididžiavimas. Neseniai atrasti požemiai Kybartų stoties teritorijoje, kažkada tarnavę kaip maisto šaldytuvai. kurie tapo traukos objektu ne tik mokiniams, kybartiečiams, bet ir miesto svečiams. Vidurinėje koliažo dalyje, kairėje raudonuoja Kybartų liuteronų bažnyčia, dabartinė “raudona mokykla” – vadinama dabartinės K. Donelaičio gimnazijos pastato dalis. Bažnyčia pastatyta 1923 m. Visi kybartiečiai gimnazistai joje yra pabuvoję – mokosi ar mokėsi, nes yra vienintelė gimnazija miestely. Pastatas su istorija.

Paminklas pastatytas centrinėje Vilkaviškio aikštėje 1996 m. Skulptorius – Antanas Žukauskas, architektas – Vytautas Balčiūnas. Prieš žiūrovų akis iškyla didinga sėdinčio kėdėje patriarcho figūra. J. Basanavičių jis pasodino į tarpukario aukštą krėslą. Kad figūros siluetas nebūtų nuobodus, padarė matomą tik vieną krėslo atlošo šoną, todėl kompozicijoje atsirado tam tikra formų asimetrija, kuria pabrėžia palto klostės ir lazda.

Miglė Šeštakauskaitė 4 kl., Vilkaviškio ,,Ąžuolo" progimnazija

Ūla Grumblytė 4 kl., Vilkaviškio ,,Ąžuolo" progimnazija

Maždaug 12 km nuo Šiaulių, netoli Šiaulių – Rygos geležinkelio linijos, laukuose stovi nelabai didelis, pailgas, per vidury įdubęs kalnas, visas tankiai nustatytas kryžiais.&nbsp;

Eglė Aidukevičė 2 kl., Kauno Martyno Mažvydo progimnazija

Rašytiniuose šaltiniuose Kryžių kalnas pirmąkart paminėtas XIX a. viduryje. 1850 m. Šiaulių ekonomijos iždininkas Maurikis Hriškevičius Šiaulių ekonomijos dvarų apraše dėstė: "Žmonės ir dabar Jurgaičių piliakalniui šventenybę priskaito. Tas kalnas, nors niekados krikščioniškais kapais nebuvo lig 1847 m., nei jokio kryžiaus ant savęs neturėdamas, dabar turi apie 20 kryžių. Pagal vietinio tyrinėjimo tas per tat atsitiko, kad vienas iš Jurgaičių gyventojų 1847 m. sunkiai sirgdamas Dievui pažadėjo, kad, jei nuo ligos gyvas liks, tai ant to kalno pastatys kryžių. Atsitiko taip, kad anas pagijo kryžių ten statydamas. Kaip tiktai toji žinia žmonių tarpe pasiplėtė, tai per tris metus iš tolimesnių kaimų taip daug kryžių čia privežė ir pastatė, kad jų skaitlingumą dabar matome."

Gustas Lepeška 4 a kl., Alytaus Dainavos progimnazija

Eividas Pacaitis, Arija Jankūnaitė, Dorotėja Norkunaitė, Viltė Turčinavičiūtė, Lėja Šatrauskaitė 6 m., Alytaus Likiškėlių progimnazija

Sklando legenda, neva kadaise gyveno Mirgrausėlė ir Alyta. Vienas kitą pamilo, tačiau Mirgrausėlei buvo skirta vaidilutės dalia. Vietos pilį užpuolę kryžiuočiai. Kovoje krito daug karių, tačiau Alyta likęs gyvas, prasiveržęs iš kryžiuočių apsupimo, nujojęs į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kursčiusi šventąją ugnį, ir ją paslėpęs, o pats grįžęs į kovą. Nors ir narsiai kovėsi Alyta, bet ir jis žuvo. Mirgrausėlė, sužinojusi apie Alytos mirtį, taip graudžiai verkusi, kad jos ašaros upeliu pradėjusios tekėti į Nemuną. Upelis žynių buvo pavadintas Alytupiu, Gabijos kalnelis – Mirgrausėlės piliakalniu, o nuo Alytos pavadinimą gavęs Alytaus miestas. Ir šiandien į Nemuną teka Mirgrausėlės ašarų upelis, o seni žmonės sako, kad iš to upelio atsigėrę dar nemylėję – įsimyli, o kas myli – pamilsta dar labiau. Ir tikrai, pro pat piliakalnį teka Alytupio upelis, kurio čiurlenimas puikiai girdisi nuo pat piliakalnio viršaus, iki kurio užlipti kaitrią dieną – iššūkis.

Paminklas pastatytas 1929 m. Įspūdingos 13 metrų aukščio paminklo (9 metrų postamentas ir 4 metrų trimituojantis angelas) autorius – Antanas Aleksandravičius. Laisvės angelas – tai pagarbos ir atminimo ženklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. 1934 m. skulptūra subyrėjo trenkus žaibui (atstatyta po trejų metų), o 6-ajame dešimtmetyje nugriauta politiniais sumetimais. 1991 m. skulptorius Jonas Meškelevičius atkūrė Laisvės angelo skulptūrą, skulptorius Jonas Blažaitis atkūrė paminklo bareljefus.

Austėja Neverevičiūtė 4 kl., Alytaus Dainavos progimnazija

Savivaldybės pastatas  pastatytas Rotušės aikštėje. Šiame pastate dirba Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis ir jo komanda.

Markas Barysas 4a kl., Alytaus Dainavos progimnazija

Urtė Širkaitė 6 m., Luknė Tutkutė 7 m., Gabija Urbonaitė 7 m., Rokas Margelis 6 m. Kėdainių lopšelis-darželis ,,Vaikystė"

1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus. Europos geografinį centrą puošia garsaus lietuvių skulptoriaus Gedimino Jokūbonio kompozicija, skirta Lietuvos įstojimui į ES pažymėti, – balto granito kolona, kurios viršų juosia žvaigždžių karūna.

Legenda pasakoja, kad tai legendinio Lietuvos valstybės įkūrėjo Romos kunigaikščio Palemono kapas. Piliakalnis laikomas šventa senovės apeigų vieta, perkūnviete. Nuo 1293 m. ant Seredžiaus piliakalnio stovėjusi lietuvių Pieštvės pilis minima rašytiniuose šaltiniuose. Kryžiuočių sugriauta 1363m. Pieštvės pilis Lietuvos gynybiniame kare su Kryžiuočių ordinu vaidino nuo XIII a. paskutiniojo dešimtmečio iki XIV a. septintojo dešimtmečio stabdė Ordino veržimąsi Nemunu į Lietuvos gilumą.

Aida Laurinaitė 5 m., Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla-daugiafunkcis centras

Amelija Šilževičiūtė 2 kl., Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla-daugiafunkcis centras

Radial green

Kaunas ir Kauno rajonas Kaišiadorių rajonas Prienų rajonas Šakių rajonas Vilkaviškio rajonas

Matas Rudžionis 4 kl., Vilkaviškio rajono Virbalio pagrindinė mokykla

Viltė Švedaitė 4 kl., Vilkaviškio rajono Virbalio pagrindinė mokykla

Urtė Sasnauskaitė 4 kl., Vilkaviškio rajono Virbalio pagrindinė mokykla

Lukas Karžinauskas 4 kl., Vilkaviškio rajono Virbalio pagrindinė mokykla

Flash blue

Jurbarko rajonas Raseinių rajonas Šiaulių rajonas Kurių Nerija Nida

Televizijos bokšto statyba užtruko 6 metus - jis buvo baigtas 1980 m. gruodžio 30 d. Tai iki šiol vis dar aukščiausias pastatas Lietuvoje. Bokštas - puikus statinys paminėti Lietuvai ypatingas datas ar šventes - per Kalėdas jis paprastai tampa didžiausia miesto eglute, per Naujuosius metus tampa įspūdinga fejerverkų vieta. Televizijos bokšte įrengtas yra Kovos už laisvę muziejus, primenantis 1991 m. sausio 13 d. nakties įvykius, kai lietuviai iškovojo nepriklausomybę. Dvylikos Lietuvos gynėjų žūtys minimos mažais granito obeliskais prie TV bokšto.

Urtė Raubiškaitė 4 m., Kauno lopšelis-darželis ,,Liepaitė"

Koplytėlės istorija siejama su 1831 m. sukilimu. Žeimiškiai pasakodavo, kad Žeimių dvaro savininkas išdavęs sukilėlius rusams. Sukilėliai išdaviką dvarininką sugavę ir pakorę liepoje, augusioje toje vietoje, kur dabar ir stovi koplytėlė. Manoma, jog tikslesnes žinias apie ją suteikia Adomo Medekšos brošiūrėlė, parašyta lenkų kalba ir išleista 1877 m. Lvove. Joje teigiama, kad koplytėlę 1768 m. pastatęs Teodoras Medekša savo sūnaus, Baro konfederacijos dalyvio, atminimui. Jis buvo rusų šalininkų nudurtas ietimi prie Aukštosios Būdos (tarp Kauno ir Pilviškių).

Digna Pacevičiūtė 3 kl., Jonavos rajono Žeimių mokykla-daugiafunkcis centras

Nuo 1935 metų, kai pilis atiteko Švietimo ministerijos ir archeologijos komisijai (tuo metu buvo įvertinta 40&nbsp;000 litų), ji buvo įvairių švietimo ir kultūros įstaigų priežiūroje. Nuo tada negyvenama pilis nebuvo perstatinėjama ar restauruojama. 

Ervinas Lenktys 2a kl., Jurbarko Naujamiesčio progimnazija

Dėl tios priežasties ji iki šių dienų išliko kaip architektūriškai autentiką geriausiai išlaikiusi XVII – XVIII amžiaus rezidencinė pilis Lietuvoje. 2009 metais, pasinaudojus Europos sąjungos fondų parama, pilis buvo pradėta restauruoti ir atstatyti.

Ornela Bruožytė 2 kl., Kauno Martyno Mažvydo progimnazija

Miestelis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dubysos ir Nemuno santakos, į rytus nuo Veliuonos, seniūnijos, parapijos centras. 15&nbsp;a. pradžioje buvusios Dubysos pilies vietoje įkurtas Seredžiaus dvaras, 1552–60 leista kurti miestelį, jam suteikta prekybos privilegija. 1635 Naugarduko vaivada M.&nbsp;Sapiega Nemuno žemutinėje terasoje statomai katalikų bažnyčiai suteikė fundaciją, buvo įsteigta parapinė mokykla. 1762 Seredžius gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. Per 1829 potvynį nuplautas Seredžius atsikūrė Nemuno aukštutinėje terasoje. 19&nbsp;a. viduryje K.&nbsp;Burba prie Seredžiaus Belvederyje įkūrė reprezentacinį dvarą su biblioteka ir archyvu. Per 1863–1864 sukilimą vikaras J.&nbsp;Rozga perskaitė sukilėlių atsišaukimą, už tai Rusijos valdžios buvo nubaustas katorga. Per I&nbsp;pasaulinį karą nugriauti bažnyčios bokštai, didelė dalis miestelio sudegė. 20&nbsp;a. 4&nbsp;dešimtmetyje miestelyje buvo dislokuoti Lietuvos kariuomenės 1&nbsp;pėstininkų divizijos daliniai, pastatytos kareivinės 1941&nbsp;08&nbsp;08 ir 09&nbsp;03 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu nužudyti Seredžiaus žydai. 1944&nbsp;12&nbsp;01 K.&nbsp;Veverskio (slapyvardis Senis) ir 1945&nbsp;06&nbsp;08&nbsp;– V.&nbsp;Bilkio (Velnias) vadovaujami Lietuvos partizanai puolė miestelį. Sovietų valdžia ištrėmė 12 Seredžiaus gyventojų. SSRS okupacijos metais Seredžius buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė Kauno meno dirbinių įmonės cechas.

Markas Šmigelskis 2 kl., Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla-daugiafunkcis centras

Osmanas Jakaitis 6 m., Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla-daugiafunkcis centras

2017 metais buvo atnaujintas ir sutvarkytas Lietuvos Prezidento vardu pavadintas parkas. Vaikus čia džiugina fontanai, žaidimų aikštelė, galimybė važinėtis riedučiais parko takeliais. Šalia parko, prie Lomenos upės – pėsčiųjų ir dviračių takas su įrengtais lauko treniruokliais. Neretai džiugina gulbių ir ančių draugija.

Lėja Pazniokaitė 3 kl., Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija

2012 m. kovo 30 d., Pasaulinės paukščių dienos išvakarėse, Kaišiadorių mieste, prie Girelės miško, už V. Giržado progimnazijos, einant nuo Paukštininkų gatvės link ligoninės, atidaryta "Inkilų alėja". Miesto gyventojų pagamintus bei atsineštus gražiausius savo inkilus Kaišiadorių miškų urėdijos darbuotojai padėjo įkelti į medžius.

Guosnė Džekčioraitė 3 kl., Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija

Darželį sudaro du atskiri pastatai ir vaikų žaidimo aikštelės. Vaikams tai žymiausia vieta.

,,Pelėdžiukų" gr., Kauno rajono Eigirgalos lopšelis-darželis

Užliedžiuose įkurtas Šviesos skveras. Ledos ir Plento gatvių sankirtoje esančioje nedidelėje žaliojoje zonoje sukurta aplinka ramiam poilsiui. Čia iškilo keturi suoliukai, elektros apšvietimo stulpai, tarp medžių nusidriekė trinkelių takas, pakabintos sūpynės.

Mėta Kasiulytė 2 kl., Kauno rajono Užliedžių mokykla-daugiafunkcis centras

Renatas Markevičius 6m., Kėdainių lopšelis-darželis ,,Puriena"

2018-ųjų gale Kėdainiuose baigtas analogų Lietuvoje neturintis pėsčiųjų tiltas per Nevėžį. Iš medžio bei plieno konstrukcijų pastatytą tiltą, sujungusį senojo miesto žemaičių ir aukštaičių etnines žemes, suprojektavo architektas prof. Jurgis Rimvydas Palys su dukra Ieva Jurgita Palyte-Veilandiene. Projektuojant tiltą, buvo atsisakyta tradicinių santvarų su apatine horizontalia jungiamąja dalimi. Santvaros savo smaigaliais remiasi į tilto atramas. Tokiu būdu vidurinė tilto dalis kartu su tiltotakiu pakyla aukščiau vandens. Erdvinis, ažūrinis tiltas miestui suteikė išskirtinumo.

Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia

Goda Jarušavičiūtė 4 kl., Jonavos rajono Žeimių mokykla-daugiafunkcis centras

Motiejus Dvareckas 1 kl., Jonavos rajono Žeimių mokykla-daugiafunkcis centras

Pirmoji katalikų bažnyčia Žeimiuose pastatyta apie 1522 m. Jos fundatorius – Žeimių dvarininkas Andrius Zaviša. 1565–1631 m. bažnyčia priklausė evangelikų reformatų bendruomenei. Katalikams atgavus bažnyčią, pirmasis klebonas buvo kun. Kazimieras Parafijanavičius. Kan. Andriaus Medekšos fundacija 1720 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Jai suteiktas Švč. M. Marijos Gimimo titulas. Dabartinė neogotikinė šventovė Žeimiuose iškilo 1906–1909 m. klebono ir Jonavos dekano kun. Mato Miežinio rūpesčiu. 1909 m. jo paties (Žemaičių vyskupo leidimu) buvo pašventinta tuo pačiu Švč. M. Marijos Gimimo titulu. Bažnyčios projektą kūrė inžinierius architektas Vaclovas Michnevičius. Bažnyčią puošė Vladislovo Pšibitnevskio vitražai. 

Austėja Varžaitytė 4a kl., Kauno Motiejaus Valančiaus mokykla-darželis

Adelė Kašerauskaitė 6 m., Kauno lopšelis-darželis ,,Žuvintas"

Puntuko akmuo – guli Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje. Tai antras pagal dydį akmuo Lietuvoje, tačiau – pats lankomiausias. Puntuko ilgis – 6,9 m, plotis – 6,7 m, aukštis – 5,7 m (iš jų 1,5 m žemėje ), svoris – 265 t. Jis ledynų atneštas prieš 14–20 tūkstančių metų iš Suomijos, per paskutinįjį (Nemuno) ledynmetį. Puntukas tapo legendinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno įamžinimo vieta. Vienoje iš legendų pasakojama, kaip velnias nešęs akmenį Anykščių bažnyčiai nugriauti, o pragydus gaidžiams, jį pametęs. Kitoje sakoma, kad ant šio akmens sudegintas lietuvių karžygys Puntukas, narsus karo vadas. Akmuo prie valstybinių geologinių gamtos paminklų priskirtas 2000 m.

Gedimino pilies bokštas yra vienintelis išlikęs Aukštutinės pilies įtvirtinimo bokštas. Legenda byloja, kad didysis kunigaikštis susapnavo ant kalvos staugiantį Geležinį Vilką, pranašaujantį apie didį miestą. Pirma čia buvo pastatyta medinė pilis, vėliau 1409 m. Vytautas Didysis pastatė mūrinę pilį. Kai pilis neteko savo paskirties ir apgriuvo, Gedimino bokštas buvo naudojamas įvairiai - 1838 m. čia įsikūrė pirmasis telegrafas Vilniuje. Prieš šimtmetį bokšto viršuje pirmą kartą buvo iškelta Lietuvos vėliava. Vilniaus pilies muziejus buvo atidarytas 1960 m., o 1968 m. jis tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu.

Elzė Brazaitytė, Kauno rajono Ilgakiemio mokykla-darželis

Tadas Selemonavičius 6m., lopšelis darželis ,,Spindulėlis"

Evangelikų liuteronų bažnyčia Virbalyje

Virbalio gyventojai liuteronai minimi nuo 1614 m. 1731 m. iš Zalcburgo atsikėlę vokiečiai įsteigė bendruomenę. 1807 m. daržinėje įvyko pirmosios Virbalio evangelikų liuteronų pamaldos. 1833 m. oficialiai įkurta Virbalio evangelikų liuteronų bendruomenė. Pirmieji maldos namai įrengti nupirktame mūriniame name. 1940 m. evangelikų liuteronų bažnyčia buvo paversta grūdų sandėliu. 1994 m. kovo 8 d., Virbalio mokykloje įvyko pirmosios parapijos atkūrimo pamaldos. 2000 m. balandžio 24 d. buvo laikomos Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčios atstatymo darbų pašventinimo pamaldos.

Rugilė Vasiliauskaitė 4 kl., Vilkaviškio rajono Virbalio pagrindinė mokykla

Nemuno kilpų regioninis parkas - unikalus gamtinis reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Kadaise šios&nbsp;kilpos klaidino daugelį keliautojų iš Vakarų. Nemuno ruožas, apimantis Didžiąsias kilpas - net 65 km ilgio. Ekskursijos metu aplankysite pačias įdomiausias kilpas - Balbieriškio, iš kur atsiveria nuostabi Nemuno panorama, Prienų bei Birštono.

Elija Makštutytė 6 m., Prienų rajono Balbieriškio pagrindinė mokykla

Ši vieta rūpi irgeologams ir gamtos mylėtojams. Net 1700 m besidriekianti atodanga atveria ledynmečio palikimą. Plika akimi puikiai matosi ledynmečio nuogulų storymė ir tortą primenantys juostuoto molio sluoksniai, vadinami varvomis. Pagal jų skaičių nustatyta, kad prieledynmečiu apie 200 metų čia tyvuliavo šaltavandenės Balbieriškio – Simno marios.

Elija Ulevičiūtė, Margarita Blažukaitė 1 kl., Prienų rajono Balbieriškio pagrindinė mokykla

Jonavos geležinkelio stotis – architektūrinis paminklas. Pastatyta 1871 m. Liepojos–Romnų geležinkelio atšakoje, įgalinus susisiekimą su Vilniumi, Šiauliais, Liepojos, bei Sankt Peterburgo miestais. Taip XIX a. pabaigoje Jonava tapo svarbiu Lietuvos geležinkelių tašku.

Kornelija Butaitė 4a kl., Jonavos Justino Vareikio progimnazija

Kajus Lelevič 6 m., Jonavos vaikų lopšelis-darželis ,,Bitutė"

Titas Petkevičius 3b kl., Jonavos Justino Vareikio progimnazija

Pėsčiųjų tiltas per Žeimių gatvę yra spalvota pramoga jonaviečiams: gyventojai gali patys pakeisti tilto apšvietimo spalvą. Jonavos sporto arena – tai modernus daugiafunkcis kompleksas, kuriame sudarytos visos sąlygos plėtoti sportinę ir kultūrinę veiklą, organizuoti aukšto lygio sporto ir meninius renginius, rengti miesto šventes ir kitus masinius renginius.

Kotryna Bružaitė 6 m., Kėdainių lopšelis-darželis ,,Vaikystė"

Gustė Baikauskaitė 6 m., Kėdainių lopšelis-darželis ,,Puriena"

Kėdainių senamiestis - valstybės saugomas urbanistikos paminklas, vienas iš septynių Lietuvoje. Senamiestyje išlikę nemažai vertingų gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo stiliaus bruožų turinčių pastatų, keturios XV–XVII a. prekybos aikštės, istorinis gatvių tinklas. Miesto istorija skaičiuojama nuo 1372 m., kai Kėdainių vardas pirmą kartą paminėtas Hermano Vartbergės Livonijos kronikose. Iki XVI a. augo ir vystėsi stichiškai, XVI amžiuje pradėtas planuoti pagal Valakų reformą. Kėdainių senamiestis – muziejus po atviru dangumi, pasakojantis turtingą miesto ir Lietuvos istoriją. Čia nėra pigios butaforijos – tik tai, kas autentiška, tikra ir nesumeluota, kas pasiekė mūsų laikus iš praėjusių amžių. Apsilankymas Kėdainių senamiestyje suteiks nepakartojamą istorinę patirtį, nes vaikščioti vingiuotomis senamiesčio gatvelėmis – tarsi vaikščioti po XVII amžiaus miestą. Unikaliame senamiesčio audinyje – čia gyvenusios margos, įvairiatautės bendruomenės palikimas, didikų Radvilų dvasia, svarbūs Kėdainių miesto ir Lietuvos įvykiai.

Pop art yellow

Lietuva - mūsų Tėvynė. Ji&nbsp;- nuostabi savo tyvuliuojančiais ežerais, žaliuojančiais miškais&nbsp;ir kloniais. Kiek daug čia nuostabių vietų, kurios mus žavi savo unikalumu ir mena istorinę praeitį. Sveikindami Lietuvą&nbsp;su nepriklausomybės atkūrimo diena, vaikai nupiešė jos kraštovaizdį. Dėkojame visiems, kurie dalyvavo konkurse.

Organizatorius Kauno rajono Linksmakalnio mokykla-darželis

Jonavos vaikų lopšelis-darželis ,,Bitutė"

Spalvingoji žaidimų aikštelė ir gamtinių medžiagų pojūčių takas.

Benas Genulevičius 6 m., Jonavos vaikų lopšelis-darželis ,,Bitutė"

Vaikų puoselėjamas gėlių darželis. Vaikų pasodintos gėlės ir vaistažolės puošia darželio aplinką, o maži rūpestėliai ir džiaugsmeliai prižiūrint augalėlius išlieka atmintyje ištisus metus.

Gabija Stanytė 6 m., Jonavos vaikų lopšelis-darželis ,,Bitutė"

Jonė Mikelionytė 2a kl., Prienų ,,Ąžuolo" progimnazija

Tėja Mikušauskaitė 3c kl., Prienų ,,Ąžuolo" progimnazija

Prienų Kristaus apsireiškimo bažnyčia

Pirmoji medinė Prienų bažnyčia pastatyta 1609 m. 1655 m. per karą ji sudegė. 1674 m. pastatyta antroji bažnyčia, jai pasenus 1750 m. iš pušies rastų pastatyta dabartinė trečioji. 1783 m. sustiprinti bažnyčios pamatai, lentomis apkaltos sienos, šventorius aptvertas tvora. 1873 m. suremontuoti bokštai. 1850 m. pastatas atnaujintas, o 1875 m. perstatytos abi koplyčios. Naują bažnyčią 1885 m. konsekravo Seinų vyskupas Juozapas Olekas. 1906 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius. 1907 m. įkurta biblioteka-skaitykla. 1918 m. įsteigta „Žiburio“ gimnazija, kurios ilgametis direktorius buvo kanauninkas Feliksas Martišius (1879–1955).

Viltė Vaismanaitė 2b kl., Prienų ,,Ąžuolo" progimnazija

Statytas XV a. pabaigoje, o 1818 m. jį remontuojant rasta vainikuoto vyro statulėlė įvardijo jį Perkūno namu. Pirmasis paminėtas savininkas Steponas Dulkė 1546 namą pardavė miesto burmistrui Bernardui Bitneriui. XVII a. namą įsigijo vienuoliai jėzuitai ir įrengė jame koplyčią. Kai carinė valdžia vienuolyną uždarė, Perkūno namas buvo naudotas įvairioms reikmėms. 1844 m. jame veikė pirmasis Kaune dramos teatras. Sovietmečiu jis buvo restauruotas ir priklausė Kauno istorijos muziejui, o 1991 m. grąžintas Jėzaus draugijos Lietuvos ir Latvijos provincijai ir naudojamas edukacinėms veikloms.

Gabija Savickaitė 4 c kl., Kauno Martyno Mažvydo progimnazija

Gatvės ilgis yra beveik 1,7 km, o išplanavimas tiksliai parodo rytų ir vakarų kryptis. Joje buvo pastatyta ir iki šiol išliko daug modernizmo, Bauhaus stiliaus, pastatų: Lietuvos paštas, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Lietuvos bankas, ir daugybė kitų. Stovi Vytauto Didžiojo paminklas, Tarpukario Lietuvos estrados (šlagerių) pradininko Danieliaus Dolskio skulptūra. Alėjoje gausu kavinių, barų, restoranų, jaukių parduotuvėlių.&nbsp;

Kamilė Adamčikaitė 6 m., Kauno lopšelis-darželis ,,Mažylis"

 Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę Domeikavos tikinčiųjų susirinkime 1990 m. gruodžio 2 buvo nutarta statyti bažnyčią. 1990 m. gruodžio 6 d. kardinolas Vincentas Sladkevičius tikinčiųjų prašymu įsteigė naują parapiją. 1991 m. gegužės 1 d. įrengtoje laikinoje koplyčioje buvo aukojamos pirmosios šv. Mišios. &nbsp;Domeikavos bažnyčios kertinio akmens pašventinimas vyko 1993 m. birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną. Taip pat buvo pašventinti Viktoro Žilinsko išdrožta skulptūrinė grupė ir kryžius. Statybos tęsėsi apie 13 metų. Konsekruota 2006 m. liepos 2 d. Prie bažnyčios įrengiamas Lietuvos kankinių memorialas, tautodailininkų skulptūromis žymintis Lietuvos kančių kelią. Bažnyčios varpinę juosia spygliuota viela.

Brigita Rimkevičiūtė 3 m., Kauno rajono Domeikavos lopšelis-darželis ,,Luknė"

Jono Basanavičiaus gimtinėje pristatoma XIX a. pabaigos – XX a. pradžios pasiturinčio Suvalkijos ūkininko vienkiemio sodyba. Čia augo tautinio sąjūdžio veikėjas, gydytojas, visuomenininkas dr. Jonas Basanavičius (1851–1927). Atstatytoje stuboje eksponuojami to meto baldai, interjero detalės, tekstilė. Ekspozicijoje yra keletas Jonui Basanavičiui priklausiusių asmeninių daiktų. Kitoje klojimo dalyje įrengta erdvi scena su žiūrovų sale, kur šiltuoju metų laiku organizuojami įvairūs muziejaus renginiai, mėgėjų teatrų bei folkloro festivaliai. Ūkiniuose sodybos pastatuose įrengtos dvi parodų salės ir erdvi edukacinė klasė.

Augustė Penkaitytė 4 kl., Vilkaviškio ,,Ąžuolo" progimnazija

Viltė Bakytė 4d kl., Šakių ,,Varpo" mokykla

Pačiame miesto centre, ant Šakių ežero kranto stovi pa­min­klas dr. Vincui Kudirkai. Jis pastatytas toje vietoje, kur kadaise, menkai šildomoje klėtelėje, ligonius priiminėjo V.Kudirka. Šakiuose jis gyveno 1890-1895 m., o kadangi savo profesijos nemėgo, tai didžiąją laiko dalį ir energiją skyrė kūrybai, tautiniam sąjūdžiui ir kultūrinei veiklai. Kudirkos butas tapo spaudos platintojų susitikimo vieta, o sode prie namo buvo įrengta draudžiamų knygų slėptuvė, kurią papildydavo knygnešiai.&nbsp; Dr. V. Kudirkos paminklas atidengtas 1998 metais, minint ,,Tautiškos giesmės" autoriaus Vinco Kudirkos 140-ąsias gimimo metines. Paminklo autorius&nbsp;- skulptorius Stasys Žirgulis.

Projektas „Lipantys iš vandens" Kauno Mariose

Projektas skirtas Kauno marių užlietiems kaimams atminti. 2020 m. grandininių pjūklų meistrai, vadovaujami drožėjo Raimondo Uždravio, sukūrė skulptūrų parką ant vandens, kuris kviečia kiekvieną Samylų įlankos lankytoją tapti užlietų kaimų iškylančio gyvenimo liudininkais. Išniręs bažnyčios bokštas, lipantys gyventojai kviečia mintimis sugrįžti namo, sėdinti krante senolės skulptūra pasakoja ką slepia Kauno marių vandenys.

Milana Kulikauskaitė, Auksė Jankauskaitė 3 kl., Kauno rajono Šlienavos pagrindinė mokykla

Kristina Palubinskaitė 3 kl., Kauno rajono Šlienavos pagrindinė mokykla

Žemyna Laukaitytė 4 kl., Kauno rajono Šlienavos pagrindinė mokykla

Mėta Dembinskytė ir Meida Penkauskaitė 3 kl., Kauno rajono Šlienavos pagrindinė mokykla

Austėja Giniotytė 3 kl., Kauno rajono Šlienavos pagrindinė mokykla

<a href="https://www.govilnius.lt/aplankykite/lankytinos-vietos/gedimino-pilies-bokstas">https://www.govilnius.lt/aplankykite/lankytinos-vietos/gedimino-pilies-bokstas</a> <a href="http://www.ltvirtove.lt/baznycios.php?lt=nemencines_sv_arkangelo_mykolo_baznycia">http://www.ltvirtove.lt/baznycios.php?lt=nemencines_sv_arkangelo_mykolo_baznycia</a> <a href="https://www.lankykis.lt/parkai/kernaves-piliakalniai-1563">https://www.lankykis.lt/parkai/kernaves-piliakalniai-1563</a> <a href="https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/baltosios-rozes-pesciuju-ir-dviraciu-tiltas/1476">https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/baltosios-rozes-pesciuju-ir-dviraciu-tiltas/1476</a> <a href="https://www.sakiaitic.lt/lankytinos-vietos/dr-vinco-kudirkos-paminklas/">https://www.sakiaitic.lt/lankytinos-vietos/dr-vinco-kudirkos-paminklas/</a> <a href="https://www.sakiaitic.lt/lankytinos-vietos/gelgaudiskio-dvaro-sodyba/">https://www.sakiaitic.lt/lankytinos-vietos/gelgaudiskio-dvaro-sodyba/</a> <a href="https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/virbalio-evangeliku-liuteronu-baznycia/11146">https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/virbalio-evangeliku-liuteronu-baznycia/11146</a> <a href="https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/paminklas-jonui-basanaviciui/11575">https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/paminklas-jonui-basanaviciui/11575</a> <a href="https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/paezeriu-dvaras/1638">https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/paezeriu-dvaras/1638</a> <a href="https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/jurbarko-dvaras-su-parku/1830">https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/jurbarko-dvaras-su-parku/1830</a> <a href="https://afterway.app/lt/vietoves/simtmecio-tiltas">https://afterway.app/lt/vietoves/simtmecio-tiltas</a> <a href="https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/smalininku-parkas/3719">https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/smalininku-parkas/3719</a> <a href="https://www.sakiaitic.lt/lankytinos-vietos/sudargo-piliakalniu-kompleksas/">https://www.sakiaitic.lt/lankytinos-vietos/sudargo-piliakalniu-kompleksas/</a> <a href="https://www.prieezero.lt/lt/pramoga/panemunes-pilis-jurbarko-rajone-1761/">https://www.prieezero.lt/lt/pramoga/panemunes-pilis-jurbarko-rajone-1761/</a> <a href="https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/seredziaus-piliakalnis/108">https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/seredziaus-piliakalnis/108</a> <a href="https://www.vle.lt/straipsnis/seredzius/">https://www.vle.lt/straipsnis/seredzius/</a> <a href="https://siluva.lt/apsireiskimas/">https://siluva.lt/apsireiskimas/</a> <a href="https://raseiniumuziejus.lt/muziejaus-padaliniai/pasandravio-istorinis-draustinis-maironio-teviske">https://raseiniumuziejus.lt/muziejaus-padaliniai/pasandravio-istorinis-draustinis-maironio-teviske</a> <a href="https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/ugioniu-baznycia-ir-koplycia-ant-saltinio/286">https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/ugioniu-baznycia-ir-koplycia-ant-saltinio/286</a> <a href="https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/kryziu-kalnas/3895">https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/kryziu-kalnas/3895</a> <a href="https://kryziukalnas.lt/apie/">https://kryziukalnas.lt/apie/</a> <a href="https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/skulptura-gelezine-lape/4591">https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/skulptura-gelezine-lape/4591</a> <a href="https://zemaitijospaveldas.eu/lt/mirusios-kopos">https://zemaitijospaveldas.eu/lt/mirusios-kopos</a> <a href="https://minituras.lt/index.php?route=product/product&amp;product_id=572">https://minituras.lt/index.php?route=product/product&amp;product_id=572</a> <a href="https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/prienu-buves-vandens-malunas/1557">https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/prienu-buves-vandens-malunas/1557</a> <a href="https://www.tripus.lt/objektai/lietuvos-didziojo-kunigaikscio-kestucio-paminklas">https://www.tripus.lt/objektai/lietuvos-didziojo-kunigaikscio-kestucio-paminklas</a> <a href="http://vilkaviskiovyskupija.lt/dekanatai-ir-parapijos/prienu-dekanatas/prienu-kristaus-apsireiskimo-parapija/">http://vilkaviskiovyskupija.lt/dekanatai-ir-parapijos/prienu-dekanatas/prienu-kristaus-apsireiskimo-parapija/</a> <a href="http://kvitrina.lt/ivaziavimo-i-prienus-simbolis-bus-keiciamas-i-vietinio-gamintojo-modeli/">http://kvitrina.lt/ivaziavimo-i-prienus-simbolis-bus-keiciamas-i-vietinio-gamintojo-modeli/</a> <a href="https://www.krs.lt/savivaldybe/naujienos/linksmakalnis-baltu-dievybes/">https://www.krs.lt/savivaldybe/naujienos/linksmakalnis-baltu-dievybes/</a> <a href="http://vilkaviskiovyskupija.lt/dekanatai-ir-parapijos/aleksoto-dekanatas/garliavos-svc-trejybes-parapija/">http://vilkaviskiovyskupija.lt/dekanatai-ir-parapijos/aleksoto-dekanatas/garliavos-svc-trejybes-parapija/</a> <a href="https://www.kaunorajonas.lt/lankytinos-vietos/vaiku-1/">https://www.kaunorajonas.lt/lankytinos-vietos/vaiku-1/</a> <a href="https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/raudondvario-dvaras/1559">https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/raudondvario-dvaras/1559</a> <a href="https://www.krsvbiblioteka.lt/lt/krastotyra/34-straipsniai/1858-kauno-rajono-kryziai-kauno-mariu-uzlietiems-kaimams-atminti-vaisvydavoje">https://www.krsvbiblioteka.lt/lt/krastotyra/34-straipsniai/1858-kauno-rajono-kryziai-kauno-mariu-uzlietiems-kaimams-atminti-vaisvydavoje</a> <a href="https://www.pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/kaisiadoriu-algirdo-brazausko-parkas/25527">https://www.pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/kaisiadoriu-algirdo-brazausko-parkas/25527</a> <a href="https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/kaisiadoriu-kristaus-atsimainymo-katedra/6839">https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/kaisiadoriu-kristaus-atsimainymo-katedra/6839</a> <a href="https://visit.kaunas.lt/lt/aplankykite/top/kauno-pilis/">https://visit.kaunas.lt/lt/aplankykite/top/kauno-pilis/</a> <a href="https://visit.kaunas.lt/lt/aplankykite/top/laisves-aleja/">https://visit.kaunas.lt/lt/aplankykite/top/laisves-aleja/</a> <a href="https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/perkuno-namas/4242">https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/perkuno-namas/4242</a> <a href="https://www.kapamatyti.lt/listings/staciatikiu-kristaus-prisikelimo-cerkve/">https://www.kapamatyti.lt/listings/staciatikiu-kristaus-prisikelimo-cerkve/</a> <a href="https://www.jonava.lt/gyventojams/naujienos/29/jonavieciai-patys-keicia-naujojo-tilto-apsvietimo-spalvas:9878">https://www.jonava.lt/gyventojams/naujienos/29/jonavieciai-patys-keicia-naujojo-tilto-apsvietimo-spalvas:9878</a> <a href="https://www.pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/jonavos-joniniu-slenis/25347">https://www.pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/jonavos-joniniu-slenis/25347</a> <a href="https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/jonavos-sv-apastalo-jokubo-baznycia/3497">https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/jonavos-sv-apastalo-jokubo-baznycia/3497</a> <a href="http://www.ltvirtove.lt/baznycios.php?lt=sukileliu_koplytele">http://www.ltvirtove.lt/baznycios.php?lt=sukileliu_koplytele</a> <a href="https://kaunoarkivyskupija.lt/zeimiai/">https://kaunoarkivyskupija.lt/zeimiai/</a> <a href="https://www.pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/kedainiu-senamiescio-pesciuju-tiltas-per-nevezi/24643">https://www.pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/kedainiu-senamiescio-pesciuju-tiltas-per-nevezi/24643</a> <a href="https://www.kedainiutvic.lt/turizmas/lt/top-10/evangeliku-liuteronu-baznycia">https://www.kedainiutvic.lt/turizmas/lt/top-10/evangeliku-liuteronu-baznycia</a> <a href="https://www.kedainiutvic.lt/turizmas/lt/">https://www.kedainiutvic.lt/turizmas/lt/</a> <a href="https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/europos-geografinis-centras/1481">https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/europos-geografinis-centras/1481</a> <a href="https://www.visitzarasai.lt/lt/lankytinos-vietos/top-lankomiausi-turizmo-objektai-zarasu-rajone/stelmuzes-azuolas">https://www.visitzarasai.lt/lt/lankytinos-vietos/top-lankomiausi-turizmo-objektai-zarasu-rajone/stelmuzes-azuolas</a> <a href="https://www.anyksciuparkas.lt/lankytini-objektai/puntuko-akmuo/">https://www.anyksciuparkas.lt/lankytini-objektai/puntuko-akmuo/</a> &nbsp;

Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

Ieva Juraitė 4 kl., Jonavos Justino Vareikio progimnazija

Klasicistinio stiliaus bažnyčia pastatyta 1791 m. Manoma, kad šios bažnyčios autorius yra Laurynas Stuoka-Gucevičius, suprojektavęs ir Vilniaus arkikatedrą baziliką. Pagrindine miestelio dominante ji tapo tik XX a. 4-ojo dešimtmečio viduryje, pagal architekto Karolio Reisono projektą pristačius du bokštus. Bažnyčios rūsyje palaidoti miesto įkūrėjai didikai Kosakovskiai. Kairėje esantis vienuolyno pastatas savo pagrindinę funkciją atliko neilgai: iki 1831 m. jis priklausė vienuoliams, o po nepavykusio sukilimo, caro valdžios buvo nusavintas karo reikmėms. Čia veikė karo ligoninė, bataliono štabas, tarpukariu įsikūrė progimnazija.

Respublikinio ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų piešinių konkurso

Knygą sudarė tikybos ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja Eglė Čaplinskienė

Balbieriškio Rožinio Švč. M. Marijos bažnyčia

Liepa Muškietaitė 1 kl., Prienų r. Balbieriškio pagrindinė mokykla

Elija Ulevičiūtė, Gabrielė Janušauskaitė 1 kl., Prienų r. Balbieriškio pagrindinė mokykla

Radvilė Astrauskaitė 1 kl., Prienų r. Balbieriškio pagrindinė mokykla

Iki 1520 metų Balbieriškyje buvo pastatyta pirmoji karališkosios fundacijos Šv. Petro katalikų bažnyčia.&nbsp;XVII amžiaus pradžioje perdavė bažnyčią evangelikams reformatams. 1614 metais Holovčinskio pastatyta antroji bažnytėlė toliau buvo palikta evangelikams reformatams. Katalikai po 20 metų jėga atsiėmė bažnyčią, kleboniją. 1655 metais rugpjūčio 11 dieną, karo su Maskva metu, Balbieriškį pasiekė rusų caro Aleksejaus Michailovičiaus kariuomenė. Buvo sudegintas dvaras, bažnyčia, miestelis, aplinkiniai kaimai.&nbsp;Po keturių metų, apie 1678 metus, trečioji bažnyčia buvo pastatyta.&nbsp;Išstovėjusi daugiau kaip 200 metų trečioji bažnyčia paseno, prakiuro stogas, reikėjo statyti ketvirtąją bažnyčią.Bažnyčia buvo pastatyta 1888 metais.&nbsp;125 metus išstovėjusią ketvirtąją bažnyčią 2013 rugpjūčio 8-os naktį sunaikino gaisras.&nbsp;Buvo pradėtos rinkti lėšos naujos bažnyčios atstatymui. Aktyviai padėjo Vilkaviškio vyskupija: kunigai, tikintieji, kraštiečiai, visi geros valios žmonės.&nbsp;

Nemuno ir Neries santakoje esanti pilis buvo pastatyta XIV a. kryžiuočių antpuoliams atremti. Tai ne tik seniausia mūrinė pilis Lietuvoje, bet ir vienintelė, turinti dvi eiles gynybinių sienų. Aplink šį gotikinį gynybinį statinį kūrėsi gyvenvietė, išaugusi į dabartinį miestą. Pilis, kurioje, pasak legendų, paslaptingai po žemėmis prasmegusi karalienės Bonos Sforcos kariuomenė, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta dar 1361 m. Kelis kartus atstatyta, savo reikšmę pilis prarado 1408 m., Kaunui suteikus Magdeburgo teises, ir visam miesto gyvenimui persikėlus į tuometinę Turgaus (Rotušės) aikštę. XVI a. pilyje veikė kalėjimas, kuriame kalėjusių sielos, iki šiol neradę ramybės, naktimis vaidenasi Kauno pilyje. Šiuo metu pilyje veikia&nbsp;Kauno miesto muziejaus skyrius, o prieigose kasmet vyksta kultūriniai miesto renginiai.&nbsp;&nbsp; Šalia Kauno pilies įsikūręs Santakos parkas, vadinamas Kauno širdimi. Vaikštinėjant šiame parke galima išvysti, kaip susilieja Nemuno ir Neries upės, čia gausu lankytinų vietų: aukuras, kuriame buvo atliekamos pagoniškos apeigos, Popiežiaus kalnelis, kur 1993 m. lankėsi ir šv. Mišias laikė popiežius Jonas Paulius II, o 2018 m. - popiežius Pranciškus, popiežiaus Jono Pauliaus II statula, Šv. Jurgio bažnyčia su Bernardinų vienuolyno ansambliu. 2018 m. šalia pilies buvo atidengta Vyčio skulptūra - "Laisvės karys", kurios autoriai - skulptorius&nbsp;Arūnas Sakalauskas, menininkai Borisas Krylovas ir Olesius Sidorukas iš Ukrainos.&nbsp;&nbsp;

Kristijonas Maksvytis 4a kl., Alytaus Dainavos progimnazija

Gustė Jonynaitė Rugilė Daugelevičiūtė 2a kl., Alytaus Dainavos progimnazija

Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas pastatytas 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 260 m. Projekto autorius - V. Karieta. XIX a. antroje pusėje į Alytų, kaip III klasės tvirtovę, buvo nutiestas karinis geležinkelis. Šioje vietoje 1897–1899 m. pastatytas novatoriškos gembinės konstrukcijos tiltas (projekto aut. N. Beleliubskis), kurio aukštis – 33 m, ilgis – 240,5 m. Tilto važiuojamoji dalis buvo skirta traukinių ir vežimų eismui. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m., besitraukianti caro kariuomenė tiltą susprogdino. Alytų užėmę vokiečiai jo vietoje pastatė laikinąjį medinį karinį geležinkelio tiltą. Jo aukštis buvo 35 m, ilgis – 294 m. Tiltas tarnavo iki 1926 m., vėliau – išardytas.

Guostė Birgėlaitė, Izabelė Šerelytė 4b kl., Alytaus Dainavos progimnazija

Tiltas pastatytas ant 4 taurų vandenyje ir 2 atramų krantuose. Tilto aukštis – 20 m; ilgis – 194.7 m.; plotis – 10.20 m.; šaligatvio plotis – 1.20 m.; turėklų aukštis – 1.12 m. 1909 metais pastatytas tiltas per Nemuną sujungė abi miesto dalis. Medinis miesto tiltas buvo 7 angų ir apie 7 metrų aukščio. Tilto vidines atramas saugojo keturios masyvios lytlaužos, apkaltos metalo lakštais.

Pakuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Rūta Šiugždaitė, Pakuonio pagrindinė mokykla

Bažnyčia pastatyta apie&nbsp;1792&nbsp;m. &nbsp;1883&nbsp;m. pastatyta mūrinė bažnyčia. Pakuonio vikaras&nbsp;Juozapas Šmulkštys&nbsp;nuo&nbsp;1895&nbsp;m. rėmė draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą,&nbsp;knygnešius.1944&nbsp;m. sunaikinti klebonijos trobesiai, apgadinta bažnyčia. Dauguma svarbiausių atstatymo darbų atlikti iki&nbsp;1949&nbsp;m. Kiti darbai tęsėsi iki&nbsp;XX a.&nbsp;pabaigos, 2013&nbsp;m. bažnyčia buvo remontuojama, perdažoma.

Simas Bingelis, Pakuonio pagrindinė mokykla

Daukšiagirės dvaras pastatytas XIX a. II pusėje. 1925 m. Žemės reformos departamento nutarimu Daukšiagirės dvaro žemė išdalinta 38 valstiečiams. Kiti valdytojai - Jonas – Ksaveras Sasnauskas, pulkininkas Romanas Chodakauskas, Kazė Kudirkienė ir Jonas Norkaitis. Sovietiniais laikais dvaras buvo nacionalizuotas.&nbsp;Lietuvai atgavus nepriklausomybę, nuosavybės teisės į dvarą buvo sugrąžintos paskutiniųjų dvaro savininkų Norkaičių vienturčiui sūnui Jonui Norkaičiui.

Šiemet Kybartų “Saulės” progimnazija švenčia atidarymo 20-metį. Joje lankėsi  net 3 Lietuvos prezidentai: Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus, Rolandas Paksas. Naujas pastatas prijungtas prie žmonių vadinamo „baltos mokyklos“ pastato, mokyklos su gražia istorija. „Balta mokykla“ – tai Kybartų miesto pradinė mokykla, pastatyta nepriklausomos Lietuvos laikais 1938 m.

Andrėja Vilčinskaitė, Agnė Bendaravičiūtė, Ignas Kniukšta, Mantas Želvys, Vilius Smolskas, Gabija Skripkaitytė, Jonas Šulskis, 4b kl., Šakių rajono Gelgaudiškio pagrindinė mokykla

Melita Dručkutė 6 m., Jonavos Ruklos Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro skyrius ,,Pušaitė"

Ieva Mozūraitytė 6 m., Kauno lopšelis-darželis ,,Mažylis"

Dorotė Blotnytė 6 m., Kauno lopšelis-darželis ,,Mažylis"

,,Nykštukų" grupė 5 m., Kauno lopšelis-darželis ,,Spindulėlis"

Viltė Jarašiūtė 6 m., Launo lopšelis-darželis ,,Šermukšnėlis"

Jurgis Isajevas 7 m., Elzė Sakalauskaitė 7 m., Kauno lopšelis-darželis ,,Šermukšnėlis"

Liepa Žemaitytė 3a kl., Kauno Motiejaus Valančiaus mokykla-darželis

Kauno Ąžuolyno parkas&nbsp;– tai&nbsp;Nemuno ir Neries&nbsp;santakoje anksčiau augusių ąžuolynų likučiai. Kauno ąžuolynai kažkada jungėsi su&nbsp;Karmėlavos, Rumšiškių ir Kaišiadorių&nbsp;giriomis. XIV–XVI a. ąžuolai buvo intensyviai kertami.&nbsp; XVIII a. dvarininkai Godlevskiai pardavė kirtimui ąžuolyną tarp Kauno ir&nbsp;Garliavos. Kazimiero Baršausko (anksčiau Tunelio) gatvė dar XIX a. tapo&nbsp;Aukštųjų Šančių ąžuolyno riba. Nuo&nbsp;1922 m. pietvakarinėje Ąžuolyno dalyje pradedamos rengti žemės ūkio ir pramonės parodos, sklypai pardavinėjami gyvenamųjų namų statybai.&nbsp;1926 m. pradėjo veikti&nbsp;Kauno radijo stotis, 1930&nbsp;m. įsikūrė miesto sodininkystė.&nbsp;1935-1936&nbsp;m. natūralios griovos vietoje įrengti Kauko<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Kauko_laiptai"> </a>laiptai&nbsp;(archit.&nbsp;Stasys Kudokas).&nbsp; 1982 m. Ąžuolyno parke pastatyta skulptūra „Stumbras" (skulptorė D. Matulaitė). 1986 m. Ąžuolyno parkas paskelbtas respublikinės reikšmės gamtos paminklu.

Stelmužės ąžuolas – Lietuvos gamtos paminklas, vienas iš seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje pats seniausias medis. Spėjama, kad jo amžius yra apie 1000-1500 ar net 2000 metų. Ąžuolas yra 23 m. aukščio, 3,5 m skersmens ir 13 m apimties prie žemės (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų). Stelmužės ąžuolas – medis, matęs nemažai. Čia užklysdavo Lietuvos kunigaikščiai, kryžiuočių ir kalavijuočių riteriai, švedų kariaunos. Pro čia žengė kaizerio bei Hitlero kariuomenė. Drevėje rasti žmogaus griaučiai ir prancūziškas šautuvas byloja, kad ji tikriausiai buvusi vieno iš Napoleono kario slėptuve jam bėgant iš Rusijos. Apie ąžuolą sklando legendos ir pasakojimai. Buvo manoma, kad per drevę galima nusileisti į požemio pasaulį, kad po jo šaknimis gali būti lobis, o po šakomis senovėje degusi šventoji ugnis. Prie medžio šaknų būdavo deginami aukurai bei aukos dievams. Nėra tiksliai žinoma, kas nutiko su jo viršūne. Legendos pasakoja, kad ja baudžiauninkai užtvėrę kelią piktajam carui, kad šis negalėtų pravažiuoti.

Jonas Janonis a kl., Kauno Motiejaus Valančiaus mokykla-darželis

Urtė Rekevičiūtė 3 kl., Kauno rajono Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija

Teigiama, kad pilį seno dvaro vietoje XVII a. pradžioje pastatė turtingas Rytprūsių pirklys Vaitiekus Šorcas, įsimylėjęs ir vedęs vietos grafaitę Daratą Zienovičiūtę. Būtent dėl jos, kaip teigiama pasakojimuose, pirklys bei karys iš Marienburgo ir likęs Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje. 1834 m. buvo pastatytos kareivinės. Kareiviai įsikūrė ir senajame vienuolyno pastate, ten išbuvo iki XX a. pradžios. 1904 m. vienuolynas ir rusų kariuomenės pastatytos 2 aukštų kareivinės perėjo iš Karo ministerijos žinios Žemės ūkio ministerijai ir buvo atiduotas mergaičių žemės ūkio mokyklai. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mokykla užsidarė.

Manoma, kad tokiuose miniatiūriniuose piliakalniuose II tūkst. pr. buvusios įkurtos bendruomenės vyresniųjų sodybos ar slėptuvės. Tyrinėjant buvo rasta rankomis lipdytų ir žiestų indų šukių, akmeninių trintuvų ir kt.

Arnas Vaičiukynas 2 kl., Kauno rajono Šlienavos pagrindinė mokykla

,,Ančiukų" gr. 4-6 m., Kauno lopšelis-darželis ,,Spindulėlis"

Pietinę piliakalnio dalį dar XX a. pradžioje nuplovė Nemunas, o įrengus Kauno marias jis nyko dar sparčiau ir liko tik tebegriūvantis šiaurinis kraštas. Archeologinių tyrimų metu išsiaiškinta, kad ne kartą aukštintas piliakalnio pylimas, kartu išplėsta jo aikštelė. Jos pakraščiuose rastos dvigubos medinės gynybinės sienos liekanos. Rasta brūkšniuotos, lygios, grublėtos, gludintos bei žiestos keramikos, geležinių peilių.

Parkas išsidėstęs Peršėkės upės vingyje ir apribotas pagrindinių miestelio gatvių ir sankryžos. Parkas yra pačiame miestelio centre. Į parką veda Mykolo Kuprevičiaus vardu pavadinta medžių alėja, jame vyksta įvairios miestelio šventės.

Vytautas Garmus 6 m., Prienų r. Balbieriškio pagrindinė mokykla

Piliakalnis stūkso kalvoje, Peršėkės upės dešiniajame krante. Datuojamas: I tūkst. – II tūkst. pradžia. Jo aikštelė ovali, šiek tiek pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 12×8 m dydžio. Šlaitai nuo vidutinio statumo iki stačių (nuo upelio pusės), maždaug 9 – 10 metrų aukščio. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais, o jo rytinėje papėdėje 0,4 ha plote yra gyvenvietė.

Austėja Kvaščevičiūtė 6 m., Prienų rajono Balbieriškio pagrindinė mokykla

Nepaisant caro valdžios draudimų, Pirmojo pasaulinio karo, Kryžių kalnas pamažėl augo. Kalnas suklestėjo&nbsp;tarpukariu. Į jį žmonės kopdavo melstis, jame būdavo aukojamos šv.&nbsp;Mišios.&nbsp;Sovietų okupacijos laikotarpiu statyti kryžius kalne griežtai drausta, maldininkai vaikyti ir bausti. Negana to, kelis kartus smarkiai apgriautas ir pats kalnas, nuo jo nušluoti visi jame sustatyti kryžiai, atkirsti į jį vedantys keliai. Vienu metu kėsintasi Kryžių kalną net užtvindyti. Viskas klostėsi priešingai okupacinės valdžios lūkesčiams: juo smarkiau buvo naikinamas kalnas, juo galingiau jis atsinaujindavo.&nbsp;

Lietuvai&nbsp;atgavus nepriklausomybę, į Kryžių kalną nenutrūkstamu srautu ėmė traukti piligrimai. Kryžius imta statyti ir kalno papėdėje, mat pačiame kalne jie jau ėmė netilpti. Pats svarbiausias įvykis Kryžių kalno istorijoje, išgarsinęs jį visame pasaulyje,&nbsp;– popiežius Jono Pauliaus II&nbsp;apsilankymas 1993&nbsp;m. rugsėjo 7&nbsp;d. Šventasis Tėvas meldėsi Kryžių kalne, aukojo šv.&nbsp;Mišias prie kalno pastatytoje koplyčioje ir kreipėsi į susirinkusią didžiulę tikinčiųjų minią.

Armanda Švedaitė 4 m., Kauno lopšelis-darželis ,,Spindulėlis"

Rugilė Verbylaitė 5 m., Kauno rajono Garliavos lopšelis-darželis ,,Eglutė"

1809 m. grafas Juozas Godlevskis Garliavoje pastatė bažnyčią, o vietovę pavadino savo vardu – GODLEWO. Lietuviai ją ėmė vadinti GARLIAVA. 1809-ieji metai – tai ir Garliavos Švč. Trejybės bažnyčios, ir naujai įkurtos vietovės – Garliavos – įkūrimo metai. Be bažnyčios, grafas J. Godlevskis pastatė maldos namus evangelikams liuteronams, o žydams – sinagogą. Garliavos Švč. Trejybės bažnyčia – klasicistinio stiliaus statinys (stačiakampis, plonas, du bokštai, 2 zakristijos). 1823 m. bažnyčią konsekravo Seinų vyskupas Čiževskis. 1826 m. buvo įkurta ir Garliavos parapija (jonučiuose liko parapijos kapinės).

,,Saulučių" gr., Kauno rajono Garliavos lopšelis-darželis ,,Obelėlė"

Milda Janonytė 4a kl., Kauno Motiejaus Valančiaus mokykla-darželis

IX fortas – vienas iš Kauno tvirtovės gynybinių įtvirtinimų, valstybės saugomas istorijos ir architektūros paminklas. IX forte veikia muziejus, kuriame lankytojai supažindinami su įdomia ir savita Kauno tvirtovės gynybinių įtvirtinimų karine architektūra, Pirmojo pasaulinio karo ginkluotės ir ekipuotės pavyzdžiais. Lydimi ekskursijų vadovo lankytojai gali apžiūrėti gynybinės sienos ir poternų vidų. Kita ekspozicijos dalis pristato Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialo periodą ir supažindina su kalinių buitimi, atkuria NKVD vykdytų represijų epizodus, atskleidžia nacių vykdytų nusikaltimų mastą. Autentiškose kamerose, kurių sienose yra išlikusių žmonių priešmirtinių įrašų, įrengta didelė ekspozicija, atskleidžianti žydų tautos tragediją Lietuvoje, pasakojanti apie Kauno getą ir žudynes. Masinių žudynių vietą ženklina skulptoriaus Alfonso Ambraziūno sukurtas 32 m aukščio trijų skulptūrinių grupių monumentas. 

VANDENS BOKŠTAS PRIE GELEŽINKELIO STOTIES

Mėta Treidaraitė 3 kl., Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija

Tai unikalus architektūrinis paminklas, pastatytas 1883 m. tuo metu buvęs aukščiausiu. Kaišiadorių stotis buvo IV klasės. Į garvežius vanduo patekdavo iš dviejų – trijų aukštų vandens bokštų, pastatytų netoli keleivių namų. IV klasės stotyse ankstyviausiųjų šešiakampio plano bokštų pirmas aukštas mūrinis, antras – medinis, jame buvo viena vandens talpa. Iš jos vanduo vamzdynu tiektas iki hidraulinių kranų, įrengtų šalia peronų ar prekių platformų, iš kurių buvo užpilamos lokomotyvų talpos. Šiuo metu bokštas ganėtinai apleistas, tačiau vis dar atrodo pakankamai įspūdingai, kad skatintų sugrįžti į tuos laikus, kai pagrindiniai darbiniai arkliai plieno keliuose buvo vandeniui imlūs garvežiai, o didelis jų kiekis stotyje padiktavo sprendimą sukonstruoti įspūdingą statinį. Atsiradus dyzeliniams lokomotyvams ir jiems keičiant garvežius, vandens bokštai palaipsniui tapo nereikalingi… Įdomu ir tai, kad stotyje XX a. pradžioje dar stovėjo du vandens bokštai.

Drūlia Danielius 3 kl., Prienų rajono Išlaužo pagrindinė mokykla

Pirmoji pradžios mokykla įkurta&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/1926">1</a>926&nbsp;m.&nbsp;Šaltupio&nbsp;kaimo gyventojo V. Sūnelaičio namuose. Pirmoji mokytoja Antanina Aleksaitytė-Penkaitienė. Tuo metu mokėsi 21 moksleivis.1930&nbsp;m. padidėjus moksleivių skaičiui, mokykla perkelta pas to paties kaimo gyventoją A. Stravinską (mokytojas Bernardas Bendinskas). 1930 m. Išlauže baigta statyti nauja dviejų komplektų pradžios mokykla. Mokėsi 82 moksleiviai, dirbo 3 mokytojai. 1947&nbsp;m. pradžios mokykla tapo progimnazija,&nbsp;1948 m. ją baigė pirmoji 10 moksleivių laida. Iš viso mokykloje mokėsi 103 moksleiviai, dirbo 7 pedagogai. Įsteigta vakarinė valstiečių jaunimo mokykla suaugusiems, vėliau vadinta vakarine kaimo jaunimo mokykla. Kūrėsi kolūkiai, žmonės buvo tremiami į&nbsp; Sibirą. Tremties neišvengė ir mokyklos moksleiviai bei mokytojai. 1967&nbsp;m. didelis dėmesys pradėtas skirti mokymo kokybei bei mokytojų kvalifikacijai. 1979&nbsp;m. mokėsi 265 moksleiviai.&nbsp;1986&nbsp;m. mokykla tapo devynmete. Senoji mokykla netenkino išaugusių poreikių,&nbsp;1991&nbsp;m. pradėtas statyti naujas jos pastatas, bet statyba užtruko.&nbsp;1999&nbsp;m. mokykla tapo dešimtmete.&nbsp;2000&nbsp;m.&nbsp;spalio 22&nbsp;d. mokyklos bendruomenė pradėjo dirbti naujose patalpose. Nuo&nbsp;2004&nbsp;m. mokyklai priklauso ikimokyklinio ugdymo skyrius.

Mėta Raugevičiūtė, Prienų rajono Pakuonio pagrindinė mokykla

Kaimas garsus Povilo ir Onutės Žėkų sodyboje pastatyta piramidės formos konstrukcija, vadinama Merkinės arba Česukų&nbsp;piramide, „Širdžių šventove“. Piramidė pastatyta&nbsp;2003&nbsp;m. 2009&nbsp;m. už lankytojų aukas pastatytas 12,5&nbsp;m aukščio ir 22&nbsp;m skersmens stiklinis kupolas bei 3 kryžiai (priešais piramidę).