Pasakos "Žmogiškumo karalystėje"

Žmogiškumo karalystėje

Pasakos

Turinys

Butrimonių gimnazijos 3 klasės mokiniai kartu su savo tėveliais ir mokytoja kūrė bei iliustravo savo pasakas ir sudėjo į rinkinį ,,Žmogiškumo karalystėje".

Visas jas skaitėme Advento rytmečiais. Kviečiame Jus, didelius ir mažus, ramiais žiemos vakarais praleisti laiką vartant ir skaitant mūsų kūrybą.

Turinys

1. Pradžia
2. Meilė
3. Gerumas
4. Pasitikėjimas
5. Laimė
6. Sąžiningumas
7. Stebuklas
8. Supratimas
9. Dėkingumas
10. Paguoda
11. Pagarba
12. Ramybė
13. Išmintis
14. Džiaugsmas
15. Tvirtybė ir Nuoširdumas
16. Atsakomybė
17. Tiesa
18. Pabaiga

Seniai, labai seniai vienoje karalystėje, didelėje pilyje gyveno karalius Taurumas ir karalienė Viltis. Jie buvo labai turtingi, galingi ir dosnūs savo meile, rūpesčiu, išmintimi. Šioje karališkoje šeimoje augo dvylika nuostabaus grožio princesių ir aštuoni tvirti princai. Vaikai buvo didžiausias tėvų džiaugsmas. Savo atžaloms karaliai pasakojo apie žvaigždes, kurios įkvepia gyvenime ieškoti savo šviesulio. Sakė, kad gyvenime visada reikia siekti tikslo, ir kad jį pasiekia patys atkakliausi. Pasakojo apie mažus vabalėlius, kurie įkopia į aukščiausią kalną, apie silpnus daigelius, kurie išauga stipriais ir galingais medžiais. Auklėjo princeses ir princus atsakingai. Mokė gėrio, grožio, tikėjimo... Vaikų išdaigos kėlė šypseną, po kurios sekė nuoširdus pokalbis ir pamokymas.

Iš kur tokia tėvų galia - paglostyti žvilgsniu, nebyliu žodžiu paliesti net slapčiausią vaiko širdies kertelę?

Bėgo laikas, princesės ir princai augo, stiprėjo. Vieną rytą karalius Taurumas sako karalienei Vilčiai:
-Išleiskime savo vaikus į Pasaulį. Tegul mūsų princesės ir princai pasidairo, pasimoko, o svarbiausia, kad atiduotų kitiems tai, ko mes juos visus šiuos metus mokėme. Karalius ir karalienė pasikvietė visus vaikus ir pasakė:

-  Didžiai mylimi princai ir princesės, atėjo metas išleisti jus į Pasaulį ir atiduoti žmonėms tai, ką geriausiai mokate. Mes jūsų grįžtančių lauksime Kūčių vakarienės. Grįžę papasakosite, kaip jums sekėsi, o šv. Kalėdų rytą visi kartu pasidžiaugsime ir kiekvienas, padaręs gerą darbą, bus dosniai apdovanotas.
            Ankstų gruodžio 1 dienos rytą visi karaliaus Taurumo ir karalienės Vilties vaikai iškeliavo... Keliavo Gerumas, Nuoširdumas, Laimė, Meilė, Dėkingumas, Supratimas, Stebuklas, Pasitikėjimas, Tvirtybė, Džiaugsmas, Pareiga, Pagarba, Ramybė, Atsakomybė, Išmintis, Paguoda, Tiesa, Sąžiningumas.
             Karalius Taurumas ir karalienė Viltis ilgesingai sekė nueinančius savo vaikus ir tvirtai tikėjo, kad turi jiems pasisekti...

Rusnė ir mama Edita

Meilė
Princesė Meilė vis labiau tolo nuo karalystės. Keliaudama ji atvyko į vieną iš karalystės kaimelių. Pačiam atokiausiam kaimelio namely pro langą pamato sėdintį vienišą liūdną žmogelį. Nejučiom ji pasibeldžia į trobos duris ir įsiprašo vidun.
- Mielas žmogau, kodėl toks liūdnas tu esi? - paklausia princesė Meilė.
Žmogelis sunkiai rinkdamas žodžius tarė:
- Nėra šioj žemėj meilės...
Didžiai nustebusi princesė paėmė nepažįstamąjį už rankos ir jau vesdamasi pro duris atsisukusi, pilnu meilės žvilgsniu, viltingai tarė:
- Tu visiškai neteisus esi - aš tau įrodysiu.
Žengia jie per kaimelį ir sutinka moterį, nešiną kūdikiu. Moteris glostė mažutį vaikelį ir glaudė jį prie širdies. Princesė tarė:
- Matai, tai viena stipriausių meilės rūšių - motinos meilė savo vaikui.
Žmogelis tylėjo ir tik linktelėjo galva.
Nepaleisdama jo rankos, princesė tęsė kelionę. Staiga akys užkliuvo už jaunuolių poros, kurie sėdėjo apsikabinę.
- Tai yra vyro ir moters meilė, tai dviejų svetimų širdžių meilė. Suradus tikrąją meilę, žmonės tampa laimingi, nes jie pasiryžę padaryti viską vienas dėl kito, – nuoširdžiai pasakojo princesė.