Riedėk, riedėk marguti! Velykų papročiai

Velykos - kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygia­dienio. Gaivus pavasario vėjas iš pamaldų parlydi šeimyną. Ji sėda už gausiais valgiais nukrauto ir bundančios gamtos simboliais (išsprogusio beržo, „kačiukais" nusagstytų karklų šakelėmis, sužėlusių javų žaluma) papuošto Velykų stalo. Tai svarbiausioji krikščioniškojo pasaulio šventė, Jėzaus Kristaus prisikėlimo iš mirties minėjimas.

Tradiciniuose mūsų tautos papročiuose labai reikšmin­gomis laikytos ne tik Didžiosios savaitės dienos, bet dar 3-4 dienos po jos. Galbūt tai senosios devyniadienės savaitės, sudarytos pagal Mėnulį, atminimas.

Tadas Žymantas 1 c kl.&#160;

&#160;4 b kl. Velykiniai kiaušiniai

Velykė Z. Gaižauskaitė

Dirvonai nupliko. Ištirpo skrebučiai. Sulaukėm Velykų, Atrieda margučiai. Tikriausiai jau matėt Ar buvot sutikę Prie durų, prie slenksčio Bobutę Velykę. Net pievoj pempiukai Iš džiaugsmo sukliko: - Sulaukėm Velykų! Sulaukėm Velykų!

&#160; 2 b kl.&#160; Velykiniai kiaušiniai

4&#160; a kl. Velykiniai kiaušiniai

&#160;Magdalena Pociūtė 3 a kl.&#160;

Barbora Norgėlaitė 3 a kl.&#160;

*Velykų rytą nuluptų kiaušinių kevalus sudeginsi krosnyje – naminiai paukščiai geriau iš kiaušinių risis.

* Kad namuose visus metus būtų skalsa, pirmąjį nuluptą kiaušinį prie Velykų stalo supjaustyk į tiek dalių, kiek už stalo sėdi žmonių, visiems jiems po dalelę to kiaušinio padalink.

4&#160; a kl. Velykų kiškiai

MĖLYNA spalva - dangų, kosminio pasaulio vienovę. 

RAUDONA spalva - vaisingumą, gyvybės ir gyvenimo džiaugsmą, sėkmę visuose darbuose. Raudonu kiaušiniu linkima būti stipriam, aktyviam, visus nugalėti.

Urtė Januševičiūtė&#160; 2 a kl.

Meinardas Kačinskas&#160; &#160;2 a kl.

Rachelė Krikščiūnaitė 2 a kl.

Kitas įdomus Velykų žaidimas - margučių muši­mas. Margučius muša ne tik vaikai, bet ir suaugu­sieji. Kai kas griebiasi apgavystės: kiaušinio vidun prileidžia cukraus, dervos ar ko kita, kad kiaušinis būtų stiprus ir niekas jo nesumuštų.

* Velykų dieną reikia šaudyti į viršų. Taip nubaidysi nuo gyvenvietės, namų visas negandas, piktas dvasias.

* Jei Velykų rytą, dar prieš saulėtekį, nusiprausi šaltu vandeniu, jokie skauduliai neaugs.

4 a kl. Velykų kiškiai

Kamilija Auksinaitė 3 a kl.&#160;

Arūnė Anskinaitė 3 a kl.&#160;

Andrėja Šimkutė&#160; 2 a kl.

Arnas Balčiūnas&#160; 2 a kl.

Velykos atėjo V. Nemunėlis Klanais ir klaneliais Vanduo supliuškėjo Balandis sušuko: „Velykos atėjo!“ Ir dažo margai kiaušinius. Klanais ir klaneliais Vanduo nupliuškėjo Prie tako žibutė Meile pražydėjo Ir džiugina jaunus, senus. Klanais ir klaneliais Vanduo supliuškėjo Balandis sušuko: „Velykos atėjo“

Gabija Urbonaitė 1 c kl.&#160;

Ugnius Kulbis 3 a kl.&#160;

Petras Leskauskas 3 a kl.&#160;

„Riedėk, riedėk&#160; marguti!“ Velykų papročiai

&#160;4 b kl. Velykiniai kiaušiniai

Adelė Nevieraitė&#160; 4 b kl.&#160;

Velykų išvakarėse kiekvienas vyras ar mergina guldami pasideda po pagalve beržo šakelę. Rytą su ta šakele žadina miegančius. Kai mušamasis pažada duoti velykinį kiaušinį, plakėjas jį nustoja mušęs ir eina žadinti kitų.

Velykų patiekalai simbolizuoja gamtos atsigavimą, taigi ir medžioklės pradžią, todėl mėsos ant velykinio stalo būna apsčiai. Ankstesniais laikais neretai būdavo patiekiamas šernas, arba kiaulė. Mėsa patiekiama su šviežiais žalumynais arba drebučiuose, kaip šaltiena.

&#160;Dominykas Karosas 3 c kl.&#160;

Štai kokia yra Velykinių kiaušinių spalvų simbolika:

ŽALIA simbolizuoja pavasario atgimimą, javų želmenis, augmenijos prabudimą. Tai gerumo ir naivumo spalva. 

GELTONA spalva - šviesos ir saulės sustiprėjimą, dienos ilgėjimą. Tai saulės ir pinigų spalva, tačiau kartu ir godumo.

RUDA spalva - prinokusius javus, derlingumą.

Karina Staškevičiūtė&#160; 2 a kl.

Per Velykas visoje Lietuvoje ritinėjami margučiai. Tai senas, plačiai paplitęs paprotys. Po pusryčių kaimo vaikai ir jaunimas renkasi kur nors gatvės gale, patogioje vietoje pasidaro aikštelę kiaušiniams ritinėti. Pastatomas tam tikras lovelis ir visi iš eilės tuo loveliu rita margučius. Reikia taikyti taip, kad savo margučiu užgautum svetimą - tada išloši.

&#160;Dominykas Zurba 1 a kl.&#160;

Dovydas Kleinis 1 a kl.&#160;

Velykų sūpuoklės - tai viena maloniausių pa­silinksminimo priemonių. Velykų proga jas įreng­davo po keletą kiekviename kaime ar viensėdyje.

Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gam­tos atbudimo šventė. Kiaušinis pagonių religijoje simbolizuoja kosmosą (dėl ovalios formos), gyvybės atsiradimą, vaisingumą (dėl to, kad tai gemalas).

Majus Linkevičius 2 a kl.

Nepakeičiamas Velykų stalo atributas yra „boba“. Tai – mielinis pyragas, dažnai pagardintas aguonomis, gaminamas gerai iškildinus tešlą. Anksčiau buvo stengiamasi iškepti kuo aukštesnį pyragą, mat buvo manoma, jog nuo to priklauso tuometinis kviečių derlius. Iš atlikusios tešlos šeimininkės iškepdavo paukščiukų, simbolizuojančių grįžtančius skraidūnus. Šiais laikais gaminami ir kitokie saldūs kepiniai: keksai, meduoliai ar net tortai.

&#160;Meida Kėželytė 3 c kl.&#160;

Ką tau žada gauto margučio spalva?&nbsp;

Mažutis ąsotėlis - skani tyrelė. Kas? Žinoma, kiau­šinis. O&nbsp;kai kiaušinis spalvotas, rodos, dar gardesniu&nbsp;tampa.

Velykos ir margučiai taip glaudžiai susiję, jog negali nė pagalvoti apie vieną, neatsiminus kito. Velykos be margu­čių - tai neįmanomas dalykas mūsų papročiuose, nors jie šiandien gana pakitę.

Atėnė Paplauskaitė 2 a kl.

Biržų Aušros pagrindinės mokyklos biblioteka

Šaltiniai: 1. https://www.vivus.lt/naujienos/ivairenybes/velyku-reiksme/ 2. https://www.kalendorius.today/nedarbo-dienos/velykos

Ignė Povilonytė&#160; 2 a kl.

Žemyna Linkevičiūtė 2 a kl.

Manyta, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gyvybės gyvatės, pasivertusios gemalo&nbsp;pavidalu. Jų pavidalu iš požemio išlįsdavo ir protėvių vėlės.

Pavasarį gyvatės turėjo prikelti augmeniją, žy­dėjimą, vaisingumą. Dėl to margučiai per Velykas buvo ir ridinėjami - susiliesdami su žeme žadino požemio gyventojas.

Ugnė Bajorūnaitė 2 a kl.

&#160;Luknė Vaivadaitė 1 a kl.&#160;

&#160;Motiejus Bončkus 1 a kl.&#160;

&#160; Greta Dovydėnaitė 1 a kl.&#160;

&#160;Kotryna Biconaitė 1 a kl.&#160;

Pirmosios Velykų dienos vakare kaimo vaikinai su­sirinkdavo į būrį lalauninkų - lankydavo kaimynus su gerais linkėjimais, palydimais dainomis ir muzika. O ypač gražias dainas lalauninkai išgiedodavo prie tų namų, kur gyvena mergaitės.

Antrąją Velykų dieną jau mažiukai vaikai eidavo kiau­šiniauti. Dar tą pačią dieną prosenovišku papročiu, namų šeimininkui plaunamos rankos, o šeimynykščius buvo galima aptaškyti vandeniu, jaunimo džiaugsmui - sūpuoklės.

Adrija Matulionytė&#160; 3 c kl.&#160;

Elada Dagytė 3 c kl.&#160;

Osvaldas Stakelė 1 c kl.&#160;

Heida Grubinskaitė 1 c kl.&#160;

Augustė Ragauskaitė 3 c kl.&#160;

Urtė Naskauskaitė 3 c kl.&#160;

Velykų margutis yra gyvybės, vaisingumo, derlingumo, gamtos atgimimo simbolis. Tačiau kiekviena spalva turi atskirą reikšmę. Taigi, patyrinėk, ką reiškia gauto margučio spalva ir ką ji tau šiemet žada.

Rugilė Strazdaitė 2 a kl.

Kaip ir daugumoje švenčių, neatsiejamas ir šios šventės atributas yra Velykų vaišės. Valgoma gausiai ir sočiai – kad ateinantys metai būtų skalsūs. Vyrauja, žinoma, kiaušiniai, mėsos patiekalai, bei pyragai – ypač tradicinė velykinė „boba“. Kaip žinia, prieš pat Velykas yra pasninkaujama. Uolesni tikintieji pasninkauja netgi ir per visą gavėnią – 40 dienų iki Velykų. Taigi, po ilgo pasninko svarbu gerai pasistiprinti.

&#160; Adrijana Kubiliūnaitė 1 a kl.&#160;

4 c kl. „Siūlų“ margučiai

&#160; Adria Jurgelytė 4 c kl.

Name

Safari may block some audio or video from playing automatically and ‘read to me’ will skip these. You can configure this in Safari’s preferences.