Lietuvių kalbos kilmė

Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti. (J. Jablonskis)

„Lietuvių kalbos kilmė“

Literatūrinė paroda skirta lietuvių kalbos dienoms paminėti

Kaip atsirado lietuvių kalba?

Baltų kalbomis šnekėta dideliame plote į rytus nuo Baltijos jūros. Tai rodo baltiškos kilmės vandenvardžiai. Daug kur jie yra patys seniausi, todėl toje teritorijoje ir ieškotina baltų protėvynės. Baltų kalbų gramatinę sandarą ir raidą daugiausia galima nustatyti remiantis tebevartojamomis latvių kalba ir lietuvių kalba bei 18 a. pradžioje išnykusios prūsų kalbos negausiais ir prastai užrašytais tekstais, t. p. vienu kitu kalbos faktu, paliktu istorinius laikus pasiekusių jotvingių, kuršių, sėlių, žiemgalių genčių. Tūkstantmečius gyvenę toli nuo tautų mišimo židinių baltai išlaikė archajišką kalbos modelį.

Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimo žemėlapis
MELC archyvas

Lietuvių kalba atsirado suskilus vadinamajai baltų prokalbei. Žymusis mūsų kalbininkas Kazimieras Būga teigė, kad baltų prokalbė ne vėliau kaip ΙV–ΙΙΙ a. pr. Kr. suskilo į prūsų ir lietuvių – latvių grupes, o lietuvių – latvių grupė į atskiras kalbas pasidalijo po kokio tūkstančio metų. Taip galime spėti, kad mūsų kalba nuo latvių kalbos atsiskyrė maždaug prieš tūkstantį tris šimtus metų. Žinoma, šis atsiskyrimas – tai ne vienos dienos padarinys: jis galėjo užtrukti net keletą šimtmečių.

Lietuvių kalba kaip baltų kalbų grupės kalba yra glaudžiai susijusi su latvių kalba ir mirusia prūsų kalba.

Lietuvių kalbos ploto rytinių ribų žemėlapis
MELC archyvas