Knygutė skirta Vilniaus 700 metų jubiliejui

 Vilnius 700

Parchment

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos liekanų, ant kurių buvo atstatyti Valdovų rūmai. ❧ Jeigu norite pajusti šios epochos dvasią, pasivaikščiokite senojo Vilniaus universiteto kiemais su arkadomis, kur ir prieš keturis šimtus metų zujo universiteto profesoriai bei jų studentai.

&nbsp;Vilniuje išliko palyginti nedaug šio stiliaus pastatų: juos suniokojo dideli XVII–XVIII a. gaisrai. Po ištiktų nelaimių namai mieste buvo atstatomi jau kitokie – barokinio stiliaus. Mūsų dienas pasiekė renesansinės Šv. Stepono ir Šv. Mykolo bažnyčios, Aušros vartų, didikų rūmų, gynybinės sienos fragmentai, išliko ir buvusios renesansinės Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos liekanų, ant kurių buvo atstatyti Valdovų rūmai. Tuo metu ypatinga reikšmė buvo teikiama žmogaus lavinimuisi ir tobulėjimui.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos liekanų, ant kurių buvo atstatyti Valdovų rūmai.&#160;

Juozapas Kamarauskas Šv. Mikalojaus bažnyčia.&nbsp;1889 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Šv. Mikalojaus bažnyčia dar gyvuoja ir šiandien. Štai taip!

Jósef Hilary Głowacki Šv. Onos bažnyčia Vilniuje.&nbsp;1823–1826 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Juozapas Kamarauskas Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje.&nbsp;1894 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Elektroninę knygutę apie Vilnių sukūrė 4 a klasės mokiniai. Ji skirta Vilniaus 700 metų jubiliejui. Mokiniai spalvino paveikslus iš Lietuvos muziejaus kolekcijos portalo www.limis.lt. Knygutę galite skaityti arba klausytis - ji yra įgarsinta:) Jei norite klausytis, spauskite garso simbolį

KVIEČIAME PAŽINTI IR ATRASTI VILNIŲ!

Vilniaus katedra.&nbsp;XIX a. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Klasicizmas – XVIII–XIX a. Europoje vyravęs meno ir architektūros stilius. Jis atsirado Prancūzijoje ir buvo priešingybė ištaigingam barokui. Klasicizmo menininkai siekė vėl (kaip ir Renesanso epochoje) sugrąžinti aiškias, paprastas, santūrias architektūros formas, kokios buvo naudojamos Antikos laikais.

Sumani karalienė tuoj ėmėsi atnaujinti senąsias karalių rezidencijas pagal gimtojoje Italijoje vyravusias madas.

Juozapas Kamarauskas Vilnius. Žemutinė pilis. 1897 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Juozapas Kamarauskas Vilnius. Žemutinė pilis. 1897 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

&nbsp;Valdovų rūmai ypač suklestėjo, kai Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos sūnus Žygimantas Augustas (1520–1572).&nbsp;

Vytautas Gabriūnas Vilnius. Radvilų rūmai. XVII a. retrospektyva.&nbsp;1989 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Bonos Sforcos dėka Vilniaus didikai atrado iki tol nežinotą valgymo įrankį – šakutę.

Žygimanto Augusto laikais Valdovų rūmuose buvo įkurta turtinga biblioteka, paveikslų galerija, lobynas, kuriuo stebėjosi net čia apsilankęs popiežiaus pasiuntinys.

&nbsp;Daugiau negu du šimtus metų, XVI–XVIII a., ji priklausė Vilniaus vyskupams – aukštas pareigas užimantiems dvasininkams.

&nbsp;Lietuvai atsidūrus Rusijos imperijos sudėtyje, tuo metu, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai buvo galutinai nugriauti, Vyskupų rūmai tapo puošniausia ir solidžiausia Vilniaus rezidencija.

Dabar tai Prezidentūra. Prie Prezidento rūmų kiekvieną sekmadienį 12 val. vyksta iškilminga vėliavų pakeitimo ceremonija, kurioje dalyvauja Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.&nbsp;

Legenda byloja, kad šią šventovę statę du meistrai: patyręs mūrininkas Vaitiekus ir jo žentas – jaunas pagalbininkas Jonas.&nbsp;

&nbsp;Onos bažnyčia pastatyta XVI a. pradžioje liepsnotosios gotikos stiliumi, kuriam būdingas ypatingas puošnumas, įmantrumas, vingiuotos liepsnos liežuvių pavidalo linijos.

Vilniaus senamiestyje, netoli Vilnios upės, šalia Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno, stovi mažytė raudonų plytų bažnytėlė, iš kitų išsiskirianti grakštumu ir bokštelių gausa. Tai Šv. Onos bažnyčia.

&nbsp;Šv. Onos bažnyčia pastatyta XVI a. pradžioje.

Kita legenda kalba apie tai, kad Lietuvoje viešėjęs prancūzų imperatorius Napoleonas Bonapartas norėjęs Šv. Onos bažnyčią ant delno nusinešti į Prancūziją.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje šis vardas išplito dar XIV amžiuje. Ir šiandien Lietuvos miesteliuose ir kaimuose yra bažnyčių, kurioms suteiktas šv. Onos vardas. Dailininkai šią šventąją dažnai vaizduoja su savo dukra Marija ir anūku Jėzumi.

Gal esate lankęsi Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose?&nbsp;

Būtent čia vietą nakvynei pasirinko Vilniuje trumpam viešėję Rusijos carai Pavelas I ir Aleksandras I, Lenkijos–Lietuvos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis, būsimasis Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII ir Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas.

Šiandien rūmai – nuolatinė šalies Prezidento darbo vieta. Eidami pro šalį atkreipkite dėmesį į ant rūmų iškeltą Prezidento vėliavą – kai šalies vadovas yra sostinėje Vilniuje, ji iškeliama.Kai jis išvykęs, vėliava nuleidžiama.

&nbsp;Viena seniausių sostinės šventovių yra nedidelė raudonų plytų Šv. Mikalojaus bažnyčia.

Mikalojaus bažnyčia buvo skirta svetimšaliams pirkliams bei amatininkams, pavadinta keliautojų globėjo Šv. Mikalojaus vardu.

Teigiama, kad bažnyčia čia stovėjo dar kunigaikščio Gedimino laikais – net prieš 700 metų!

Šiandien, kaip ir anuomet, netoli šventovės nusidriekusi viena seniausių miesto gatvių – Vokiečių.

Paper texture

Zigmuntas Čaikovskis Vilniaus pilies vaizdas.&nbsp;1940 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

&nbsp;Vilniuje savitu gotikos stiliumi garsėjo ir stačiatikių cerkvės. Viena seniausių – Skaisčiausiosios Dievo Motinos stačiatikių cerkvė, pastatyta 1346 m. dar iki Lietuvos krikšto, kadaise irgi turėjo gotikinį siluetą.

Philippe Benoist Iš Jono Kazimiero Vilčinskio „Vilniaus albumo“ Generalgubernatūros rūmai ir Universiteto observatorija Vilniuje.&nbsp;XIX a. vid.

Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vidaus puošyba užtruko net 30 metų.

Suskaičiuota, kad joje yra apie 2 tūkstančiai statulų.

Tikra šventųjų enciklopedija: kiekviena statula, kiekviena nulipdyta kompozicija pasakoja konkretaus šventojo gyvenimo istoriją.

Ši šventovė ypatinga tuo, kad čia beveik nėra spalvų, visa jos didybė ir grožis glūdi baltoje erdvėje ir puošyboje.

Sakoma, kad bažnyčią jis pastatydinęs kaip padėką Dievui už laimingą išsigelbėjimą karo su Maskva metu.&nbsp;

Vilniaus miesto pradžia siejama su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardu, tačiau miestas Neries ir Vilnelės santakoje gyvavo gerokai anksčiau. Manoma, kad pirmieji gyventojai Gedimino kalno papėdėje įsikūrė dar II–III a. prieš Kristų.&nbsp;