Book Creator

Vilnius 700

by Rasa Januškevičienė

Pages 4 and 5 of 22

Vilniui - 700
Elektroninę knygutę apie Vilnių sukūrė 4 a klasės mokiniai. Ji skirta Vilniaus 700 metų jubiliejui. Mokiniai spalvino paveikslus iš Lietuvos muziejaus kolekcijos portalo www.limis.lt. Knygutę galite skaityti arba klausytis - ji yra įgarsinta:)
Jei norite klausytis, spauskite garso simbolį
KVIEČIAME PAŽINTI IR ATRASTI VILNIŲ!
Zigmuntas Čaikovskis
Vilniaus pilies vaizdas. 1940 m.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Loading...
700
Loading...
Loading...
Vilniaus miesto pradžia siejama su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardu, tačiau miestas Neries ir Vilnelės santakoje gyvavo gerokai anksčiau. Manoma, kad pirmieji gyventojai Gedimino kalno papėdėje įsikūrė dar II–III a. prieš Kristų. 
Loading...
Loading...
Loading...
Loading...
Loading...
Loading...
 Vilniuje savitu gotikos stiliumi garsėjo ir stačiatikių cerkvės. Viena seniausių – Skaisčiausiosios Dievo Motinos stačiatikių cerkvė, pastatyta 1346 m. dar iki Lietuvos krikšto, kadaise irgi turėjo gotikinį siluetą.
Loading...
Loading...
Loading...
Vaikų piešiniai
Loading...
Loading...
Vilniaus katedra. XIX a.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Klasicizmas – XVIII–XIX a. Europoje vyravęs meno ir architektūros stilius. Jis atsirado Prancūzijoje ir buvo priešingybė ištaigingam barokui. Klasicizmo menininkai siekė vėl (kaip ir Renesanso epochoje) sugrąžinti aiškias, paprastas, santūrias architektūros formas, kokios buvo naudojamos Antikos laikais.
Bonos Sforcos dėka Vilniaus didikai atrado iki tol nežinotą valgymo įrankį – šakutę.
Žygimanto Augusto laikais Valdovų rūmuose buvo įkurta turtinga biblioteka, paveikslų galerija, lobynas, kuriuo stebėjosi net čia apsilankęs popiežiaus pasiuntinys.
Sumani karalienė tuoj ėmėsi atnaujinti senąsias karalių rezidencijas pagal gimtojoje Italijoje vyravusias madas.
Juozapas Kamarauskas Vilnius. Žemutinė pilis. 1897 m.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Juozapas Kamarauskas
Vilnius. Žemutinė pilis. 1897 m.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
 Valdovų rūmai ypač suklestėjo, kai Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos sūnus Žygimantas Augustas (1520–1572). 
Juozapas Kamarauskas
Šv. Mikalojaus bažnyčia. 1889 m.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
 Viena seniausių sostinės šventovių yra nedidelė raudonų plytų Šv. Mikalojaus bažnyčia.
Mikalojaus bažnyčia buvo skirta svetimšaliams pirkliams bei amatininkams, pavadinta keliautojų globėjo Šv. Mikalojaus vardu.
Teigiama, kad bažnyčia čia stovėjo dar kunigaikščio Gedimino laikais – net prieš 700 metų!
Šiandien, kaip ir anuomet, netoli šventovės nusidriekusi viena seniausių miesto gatvių – Vokiečių.
PrevNext