Girdimojo suvokimo lavinimas

Foneminis suvokimas - žmogaus gebėjimas skirti fonemas arba garsus žodyje. Pvz., p-b, k-g duslumą ir skardumą, i-y, u-ū ilgumą ir trumpumą, o-uo, ė-ie siaurumą ir platumą bei kitus skambėjimo skirtumus. Vaikas, ateidamas į mokyklą jau turėtų skirti visas fonemas žodyje. Paklaustas, pvz., ar yra garsas a žodyje lapė, jis turėtų teisingai atsakyti.
Nesusiformavus foneminiam suvokimui, vaikas suvokia ne tai, ką mes jam sakome, o tai, ką jis išgirsta - kai ką tiksliai, o kai ką tik apytiksliai. Pvz., žodis paltas virsta į baltas, vietoj dėdė girdi kėdė.
Foneminio suvokimo trūkumai ypač išryškėja vaikams pradėjus lankyti mokyklą, mokantis skaityti ir rašyti. Foneminio suvokimo neišsivystymas kartais gali nulemti disleksijos (skaitymo) ir disgrafijos (rašymo) sutrikimo atsiradimą (tačiau tai ne vienintelė priežastis šių sutrikimų atsiradimui).

Fonologinio suvokimo klasifikavimas į gebėjimus:
1. Gebėjimas atpažinti besirimuojančius žodžius arba pasakyti su nurodytuoju besirimuojantį žodį;
2. Gebėjimas išskaidyti žodį skiemenimis, gebėjimas suskaičiuoti žodžio skiemenis;
3. Gebėjimas sujungti skiemenis į žodį;
4. Gebėjimas nustatyti, ar žodžiai prasideda / baigiasi tuo pačiu, ar kitu garsu;
5. Gebėjimas sujungti garsus į žodį;
6. Gebėjimas išskaidyti žodį į jį sudarančius garsus, gebėjimas suskaičiuoti žodžio garsus;
7. Gebėjimas pasakyti žodį be tam tikro skiemens arba pakeisti jį kitu skiemeniu;
8. Gebėjimas pasakyti žodį be tam tikro garso arba pakeisti jį kitu garsu.

Fonologinio suvokimo lavinimo nuoseklumas:
1. Nekalbinių (neverbalinių) garsų atpažinimo. Girdimajam suvokimui lavinti tinka įvairių gyvūnų skleidžiamų garsų ir buitinių garsų pamėgdžiojimų įrašai.
2. Vienodų žodžių, frazių, garsažodžių atpažinimo pagal aukštumą, balso tembrą ir jėgą.
3. Žodžių, panašių garsine sudėtimi skyrimo.
4. Skiemenų diferencijavimo.
5. Fonemų diferencijavimo (Pav. 1)
6. Elementarios garsinės analizės mokymo.

Garsų s-š diferenciacija (pav. 1)

Galima paprašyti vaiko pasakyti koks žodis buvo pasakytas paraidžiui arba skiemenimis (S A L A - SALA, K O Š Ė - KOŠĖ, K I Š E N Ė - KIŠENĖ).
Įvairių užduotėlių su garsais, raidėmis ir žodžiais galima rasti čia „Mokomės skaityti". http://mudubudu.lt/mokomes_skaityti
Taip pat sudaryti naujus žodžius iš kelių žodžių pirmųjų garsų (pav. 2)

Parengiamieji pratimai garsinei analizei ir sintezei:

Skirti balsį žodžio pradžioje;
Skirti priebalsį vienskiemenio žodžio pabaigoje;
Skirti priebalsį vienskiemenio žodžio pradžioje;
Analizuoti dvigarsius žodelius;
Analizuoti trijų garsų žodelius;
Analizuoti keturių garsų žodžius su atskirais skiemenimis;
Analizuoti dviskiemenius žodžius (su uždaru antruoju skiemeniu, su uždaru pirmuoju skiemeniu, su uždarais abiem skiemenimis).

Pav. 2 Naujų žodžių sudarymas

Fonologinio suvokimo gebėjimų formavimas:
1. Sugalvoti žodį, prasidedantį tam tikru garsu;
2. Tarti žodžius ir nustatyti jų pirmąjį garsą;
3. Duoti trumpus žodelius (op, am, mū, aš, ša) ir prašyti išvardinti visus tų žodžių garsus;
4. Duoti 3, 4, 5 garsų žodžius (kur, šoka, neša, karvė) ir prašyti išvardinti visus garsus;
5. Sugrupuoti paveikslėlius pagal pirmą garsą;
6. Skaidyti žodį skiemenimis;
7. Suskaičiuoti skiemenų ar garsų kiekį žodyje;
8. Pakeisti vieną žodžio garsą ar skiemenį kitu (mala - šąla - bąla; dega - teka; beria - veria - neria - šeria - žeria - geria);
9. Lyginti žodžius besiskiriančius vienu garsu (kelia - gelia; buvo - puvo; senka - tenka; musė - mušė; žilas šilas);
10. Nustatyti garso vietą žodyje (žodžio pradžioje, vidury, pabaigoje)

Pav. 3. Garso R vieta žodyje

11. Skirti garsą garsų eilėje tarp nepanašiai skambančių garsų ir tarp panašiai skambančių garsų;
12. Skirti garsą skiemenų eilėje tarp nepanašiai skambančių garsų ir tarp panašiai skambančių garsų;
13. Skirti garsą žodžių eilėje tarp nepanašiai skambančių garsų ir tarp panašiai skambančių garsų;
14. Skirti du panašiai skambančius garsus tarpusavyje, skiemenyse,žodžiuose (diferencijavimas).

KITŲ SPECIALISTŲ SIŪLOMOS KALBINĖS KLAUSOS LAVINIMO UŽDUOTYS

Rekomend. kalbines klausos lavinimui.pdf

KAI SUTRINKA GIRDIMASIS SUVOKIMAS, VAIKAS

Nesuvokia sklindančio garsų srauto. Taip, kaip mes girdime nepažįstamą užsienio kalbą, bet jos nesuprantame (tik girdime besiliejantį garsų srautą, visiškai jo nesuvokdami).
Negeba diferencijuoti iš klausos panašiai skambančių fonemų (garsų), neišmoksta pažinti garsų, nors fizinė klausa pilnavertė.
Gali nesuprasti aplinkinių kalbos ir pagal intonacinę ritminę struktūrą.
Nepalyginamai geriau diferencijuoja regimuosius nei garsinius dirgiklius.
Vaikų, kurie blogai diferencijuoja garsinius dirgiklius, kalba plėtojasi lėčiau.
Dėl girdimojo suvokimo trūkumų vaikai negeba diferencijuoti iš klausos panašiai skambančių fonemų (garsų) ir todėl negali jų susieti su atitinkamomis grafemomis (raidėmis) rašydami.
Kartais šie vaikai negirdi žodžio pabaigos, todėl netaria galūnių, sakinio pabaigos, todėl parašo nepilną sakinį.
Taip pat nejaučia atskirų prasminių kalbos vienetų ribų, todėl gali rašyti, suliedami vieno žodžio pabaigą su kito pradžia.

Kaip tėveliams lavinti vaikų foneminę klausą ir formuoti fonologinį suvokimą?

1.
Namų sąlygomis pirmiausia naudinga lavinti vaiko kalbinę klausą skatinant klausytis gyvūnų skleidžiamų garsų pamėgdžiojimų: varna-„kar-kar“, karvė-„mū-mū“, šuo-„au-au“ ir t.t. Tai galima daryti pasivaikščiojimų metu, tiesiog atkreipiant vaiko dėmesį į natūralius lauke sutinkamus gyvūnus.

2.
Kalbinę vaiko klausą galima lavinti ir judrioje gatvėje, prašant mažamečio atkreipti dėmesį į transporto priemonių skleidžiamus garsus. Vaikui užduodami klausimai ir prašoma pamėgdžioti:
·     Kaip važiuoja mašina? (drdrdr…);
·     Kaip važiuoja traukinys? (čiuku-čiuku);
·     Kaip važiuoja sunkvežimis? (žžž…);
·     Koks mašinos signalas (pyyypt);
·     Koks dviratininko signalas (dzin-dzin) ir t.t.