Loading...
JAU KALĖDOS ATVAŽIUOJALoading...
Loading...
Aurelija StatkevičienėLoading...
2022M.
Adventas arba leliumai krikščionių religijoje laikotarpis, pažymintis laiką iki Jėzaus gimimo. Tuo metu krikščionys prisimena kūdikėlio Jėzaus gimimo datą. Katalikybėje ir stačiatikybėje adventas atitinkamai trunka keturias savaites arba 40 dienų. Advento pradžia pagal bažnytinį kalendorių skelbiama ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas. Kalėdos būna skirtingomis savaitės dienomis, todėl paruošiamojo prieškalėdinio laikotarpio trukmė įvairuoja, jis vienais metais gali prasidėti lapkričio 27 dieną, kitais – gruodžio 3 dieną, ar kitomis dienomis šiame intervale.
XX a., ypač nuo jo vidurio, advento papročiai ėmė nykti. Anksčiau būta papročio trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais nevalgyti mėsos, vėliau mėsos imta nevalgyti paprastai tik penktadieniais. Senieji kalendoriniai advento papročiai, dainos, giesmės ir žaidimai geriausiai išliko Dzūkijoje.
https://youtu.be/4XluXVzsEFM
https://youtu.be/SOACSXrz5zk
https://youtu.be/SOACSXrz5zk
Advento žvakės pabrėžia tamsos ir šviesos kontrastą. Su kiekvienos žvakės įžiebimu išsisklaido vis daugiau tamsos. Žvakių spalvos. Keturios žvakės žymi keturis advento sekmadienius. Trys violetinės žvakės reiškia maldą, atgailą ir pasninką, kurie praktikuojami per adventą. Rožinė žvakė reiškia džiaugsmą, Ji įžiebiama trečiąjį sekmadienį. Advento sekmadienių reikšmės. Pirmasis advento sekmadienis nurodo į Viltį. Antrasis sekmadienis kreipia į Tikėjimą. Trečiasis kreipia Džiaugsmo link. Ketvirtasis advento sekmadienis kreipia į Ramybę.
Kalendorius gali padėti prasmingai laukti Kalėdų, kai kiekviena diena atneša kažkokią staigmeną ir padeda augti dvasiškai. Labai populiarūs rankų darbo advento kalendoriai, kuriuos galima pasigaminti patiems namuose iš popieriaus, medžiagų, kartono, dėžučių ir t. t. Advento kalendorius gali būti sukabintas kaip girlianda, sudėtas į eglutės, namelio ar paprasčiausio keturkampio arba trikampio formą.
Vakarojimai
Tradicinėje lietuvių kultūroje advento vakarai būdavę kaimo žmonių pabuvimai kartu, dirbant kokius neskubius, o ir nesunkius darbus: verpiant, plunksnas plėšant, pakinktus taisant, virves vijant. „Tik ketvirtadienį šiukštu buvo verpti, nes tai – Perkūno diena. Antraip vasarą Perkūnas tai atsiminsiąs“, – sako V. Sarulienė.
Ekspedicijose po Rokiškio kraštą surinktoje medžiagoje irgi minimi tokie vakarojimai. Vaikai eidavo kaimynų kviesti, sakydami, kad „šiandien pas mus vakarosime“. Tos trobos šeimininkė iškepdavo kugelio, duonos, išvirdavo šustinio. Susirinkę pindavo vyžas, dirbdavo kitus darbus. Dzūkams papročiai leisdavo ir padainuoti, čia išliko labai senoviškų advento dainų. Dzūkai, susirinkę vakaroti, eidavo ratelius, dainuodavo liaudies dainas. Advento dainas nuo kalėdinių galima atskirti iš šūksnių arba specifinių priedainių: aleliuma, leliumoj. Advento metu buvo labai populiaru žaisti įvairius žaidimus. Populiariausi – „Akla višta“, „Žiedo dalijimas“, „Voverėlė“.
Tradicinėje lietuvių kultūroje advento vakarai būdavę kaimo žmonių pabuvimai kartu, dirbant kokius neskubius, o ir nesunkius darbus: verpiant, plunksnas plėšant, pakinktus taisant, virves vijant. „Tik ketvirtadienį šiukštu buvo verpti, nes tai – Perkūno diena. Antraip vasarą Perkūnas tai atsiminsiąs“, – sako V. Sarulienė.
Ekspedicijose po Rokiškio kraštą surinktoje medžiagoje irgi minimi tokie vakarojimai. Vaikai eidavo kaimynų kviesti, sakydami, kad „šiandien pas mus vakarosime“. Tos trobos šeimininkė iškepdavo kugelio, duonos, išvirdavo šustinio. Susirinkę pindavo vyžas, dirbdavo kitus darbus. Dzūkams papročiai leisdavo ir padainuoti, čia išliko labai senoviškų advento dainų. Dzūkai, susirinkę vakaroti, eidavo ratelius, dainuodavo liaudies dainas. Advento dainas nuo kalėdinių galima atskirti iš šūksnių arba specifinių priedainių: aleliuma, leliumoj. Advento metu buvo labai populiaru žaisti įvairius žaidimus. Populiariausi – „Akla višta“, „Žiedo dalijimas“, „Voverėlė“.
https://youtu.be/UKMGOxP7Et4
https://youtu.be/cY3TMgXyjiU
https://youtu.be/cY3TMgXyjiU
Per Šv. Barborą, gruodžio 4 dieną, merginos vakarienei valgydavo kažko itin sūraus, mat tikėjo, jog naktį susapnuos vaikiną, atnešantį joms atsigerti. To geradario akių spalva, veido bruožai ar kiti išvaizdos aspektai sufleruos apie būsimo jaunikio bruožus.
Šv. Liucija, gruodžio 13, buvo orų spėjimui skirta diena. Šią dieną nuo Šv. Kalėdų skiria 12 dienų – kaip ir metai turi 12 mėnesių. Tad kiekviena diena nuo Šv. Liucijos tapatinama su kiekvienu metų mėnesiu ir kokie orai tą mėnesį laukia kitąmet.
Labai populiaru buvo burti iš vaško – dažniausiai tam buvo naudojamas molinis indas, žvakė ir vanduo. Į vandenį lašinamas vaškas, o iš jo susiformuojanti figūra suteikia progą interpretuoti, kas nusimato, kas laukia ateinančiais metais. Nereikia nė sakyti, jog merginos bandydavo įžvelgti žiedo formą, mat tai reikšdavo, jog galima tikėtis vestuvių.
Kalbant apie paskutinę advento dieną, Kūčias, tai itin populiarus burtas buvo šiaudo traukimas. Galbūt šį neretas esate ir patys išbandę? Kūčių vakarienė būdavo patiekiama ant staltiese užkloto stalo, o po staltiese dedami šiaudai. Po vakarienės kiekvienas šeimos narys nežiūrėdamas traukdavo šiaudą. Trumpas, tikima, simbolizavo gyvenimo pokyčius, tam tikro etapo pabaigą, storas – sotų bei turtingą gyvenimą ir pan.
vaikai šį ramybės laikotarpį praskaidrindavo dainomis. Kaip jau minėjome, buvo unikalios, būtent adventui skirtos dainos. Jas noriai traukdavo vaikai, paaugliai, o neretai prisijungdavo ir suaugusieji. Kaip teigia dainų tyrėjai, atskirti advento dainas nesudėtinga – jose vyrauja specifiniai teksto elementai, tarkime kartojasi tokie priedainiai kaip kalėda, leliumai, aleliuma, oi lėliu lėliu, lėliu kalėda ir pan.
Šv. Liucija, gruodžio 13, buvo orų spėjimui skirta diena. Šią dieną nuo Šv. Kalėdų skiria 12 dienų – kaip ir metai turi 12 mėnesių. Tad kiekviena diena nuo Šv. Liucijos tapatinama su kiekvienu metų mėnesiu ir kokie orai tą mėnesį laukia kitąmet.
Labai populiaru buvo burti iš vaško – dažniausiai tam buvo naudojamas molinis indas, žvakė ir vanduo. Į vandenį lašinamas vaškas, o iš jo susiformuojanti figūra suteikia progą interpretuoti, kas nusimato, kas laukia ateinančiais metais. Nereikia nė sakyti, jog merginos bandydavo įžvelgti žiedo formą, mat tai reikšdavo, jog galima tikėtis vestuvių.
Kalbant apie paskutinę advento dieną, Kūčias, tai itin populiarus burtas buvo šiaudo traukimas. Galbūt šį neretas esate ir patys išbandę? Kūčių vakarienė būdavo patiekiama ant staltiese užkloto stalo, o po staltiese dedami šiaudai. Po vakarienės kiekvienas šeimos narys nežiūrėdamas traukdavo šiaudą. Trumpas, tikima, simbolizavo gyvenimo pokyčius, tam tikro etapo pabaigą, storas – sotų bei turtingą gyvenimą ir pan.
vaikai šį ramybės laikotarpį praskaidrindavo dainomis. Kaip jau minėjome, buvo unikalios, būtent adventui skirtos dainos. Jas noriai traukdavo vaikai, paaugliai, o neretai prisijungdavo ir suaugusieji. Kaip teigia dainų tyrėjai, atskirti advento dainas nesudėtinga – jose vyrauja specifiniai teksto elementai, tarkime kartojasi tokie priedainiai kaip kalėda, leliumai, aleliuma, oi lėliu lėliu, lėliu kalėda ir pan.
Per Šv. Barborą, gruodžio 4 dieną, merginos vakarienei valgydavo kažko itin sūraus, mat tikėjo, jog naktį susapnuos vaikiną, atnešantį joms atsigerti. To geradario akių spalva, veido bruožai ar kiti išvaizdos aspektai sufleruos apie būsimo jaunikio bruožus.
Šv. Liucija, gruodžio 13, buvo orų spėjimui skirta diena. Šią dieną nuo Šv. Kalėdų skiria 12 dienų – kaip ir metai turi 12 mėnesių. Tad kiekviena diena nuo Šv. Liucijos tapatinama su kiekvienu metų mėnesiu ir kokie orai tą mėnesį laukia kitąmet.
Labai populiaru buvo burti iš vaško – dažniausiai tam buvo naudojamas molinis indas, žvakė ir vanduo. Į vandenį lašinamas vaškas, o iš jo susiformuojanti figūra suteikia progą interpretuoti, kas nusimato, kas laukia ateinančiais metais. Nereikia nė sakyti, jog merginos bandydavo įžvelgti žiedo formą, mat tai reikšdavo, jog galima tikėtis vestuvių.
Kalbant apie paskutinę advento dieną, Kūčias, tai itin populiarus burtas buvo šiaudo traukimas. Galbūt šį neretas esate ir patys išbandę? Kūčių vakarienė būdavo patiekiama ant staltiese užkloto stalo, o po staltiese dedami šiaudai. Po vakarienės kiekvienas šeimos narys nežiūrėdamas traukdavo šiaudą. Trumpas, tikima, simbolizavo gyvenimo pokyčius, tam tikro etapo pabaigą, storas – sotų bei turtingą gyvenimą ir pan.
vaikai šį ramybės laikotarpį praskaidrindavo dainomis. Kaip jau minėjome, buvo unikalios, būtent adventui skirtos dainos. Jas noriai traukdavo vaikai, paaugliai, o neretai prisijungdavo ir suaugusieji. Kaip teigia dainų tyrėjai, atskirti advento dainas nesudėtinga – jose vyrauja specifiniai teksto elementai, tarkime kartojasi tokie priedainiai kaip kalėda, leliumai, aleliuma, oi lėliu lėliu, lėliu kalėda ir pan.
Šv. Liucija, gruodžio 13, buvo orų spėjimui skirta diena. Šią dieną nuo Šv. Kalėdų skiria 12 dienų – kaip ir metai turi 12 mėnesių. Tad kiekviena diena nuo Šv. Liucijos tapatinama su kiekvienu metų mėnesiu ir kokie orai tą mėnesį laukia kitąmet.
Labai populiaru buvo burti iš vaško – dažniausiai tam buvo naudojamas molinis indas, žvakė ir vanduo. Į vandenį lašinamas vaškas, o iš jo susiformuojanti figūra suteikia progą interpretuoti, kas nusimato, kas laukia ateinančiais metais. Nereikia nė sakyti, jog merginos bandydavo įžvelgti žiedo formą, mat tai reikšdavo, jog galima tikėtis vestuvių.
Kalbant apie paskutinę advento dieną, Kūčias, tai itin populiarus burtas buvo šiaudo traukimas. Galbūt šį neretas esate ir patys išbandę? Kūčių vakarienė būdavo patiekiama ant staltiese užkloto stalo, o po staltiese dedami šiaudai. Po vakarienės kiekvienas šeimos narys nežiūrėdamas traukdavo šiaudą. Trumpas, tikima, simbolizavo gyvenimo pokyčius, tam tikro etapo pabaigą, storas – sotų bei turtingą gyvenimą ir pan.
vaikai šį ramybės laikotarpį praskaidrindavo dainomis. Kaip jau minėjome, buvo unikalios, būtent adventui skirtos dainos. Jas noriai traukdavo vaikai, paaugliai, o neretai prisijungdavo ir suaugusieji. Kaip teigia dainų tyrėjai, atskirti advento dainas nesudėtinga – jose vyrauja specifiniai teksto elementai, tarkime kartojasi tokie priedainiai kaip kalėda, leliumai, aleliuma, oi lėliu lėliu, lėliu kalėda ir pan.