JURGINĖS

PUŠAITUKŲ JURGINĖS

2021 M.
VILNIAUS L/D ,,PUŠAITĖ"

Jurginės – pirmoji tikra pavasario šventė.

Pagal seną paprotį per Jurgines šiukštu net ir medžio šakelę nulaužti. Tikima, kad namo parnešta nulaužta šaka gali pavirsti gyvate ir tai pavasario žalumos, jaunimo pavasario, žemdirbių ir arkliaganių šventė, nuo seno ypač populiari Rytų Lietuvoje. Seniau ją dar vadindavo žemdirbių Naujaisiais metais.
Anot senolių, Jorė arba Joris – pavasario Perkūnas. Jis vaizduojamas kaip raitelis, valdantis žemės raktus, prikeliantis augmeniją. Jorė po žiemos šalčių atrakina žemę, pasiunčia į ją lietų. Ši dievybė − ir naminių gyvulių, ypač žirgų, žvėrelių globėja. Lietuvoje šv. Jurgis laikomas ir mūsų kariuomenės, jaunimo globėju, todėl Jurginių dieną švenčia ir kariškiai, jaunimo organizacijos.
Sakoma: jei dirbsi – gyvuliai susirgs, išmirs, laukiniai žvėrys juos išpjaus. Ypač didelė pagarba per Jorę žirgui. Kaip ir per Velykas, Jurginių dieną populiarus supimasis sūpynėse.
Šeimininkės įsitikinusios, kad viščiukai ir žąsiukai geriau iš kiaušinių išsiris, jei vištą patupdysi perėti Jurginių dieną.

Protėviai Jurginių dieną aukodavo gėlių, žolynų, visos augmenijos dievui Pergubriui.
Sakoma, kad tą dieną parlekia gegutė ir labai pasisekė tam, kas tą dieną išgirdo ją kukuojant. Tikima, kad jei gegutė pirmą kartą užkukavo Jurginių dieną, metai bus sėkmingi.

Šią savaitę "Nykštukų" grupės vaikučiai bandė prisijaukinti avelę.

Baltos lankos, juodos avys –
Kas išmano, tas jas gano…
Aš, lankon ton atkeliavęs:
– Šen, – šaukiu, – avelės mano!..

Bet avelės ima bliauti,
Laksto, sukasi ratu.
Negaliu aš jų pagauti –
Pabandyk gal tu.
Būrį tų juodų avelių
Jei mokėsi prijaukinti,
Suskambės miela dainelė –
Šilta bus net sniegui krintant.

,,Kačiukų trobelės" vaikučiai kalbino kalakutą. Sužinojo kada kalakuto nosis parausta ir kodėl jis kartais būna piktas. Apžiūrėjo kalakutės kiaušinį, išmoko šokių ir dainų. Visai geras kiemo draugas gali būti ir kalakutas.

Šuldu buldu,
Kalakutas,
Vyrai, vyrai,
Koks aš drūtas.

,,Peliukų" ,,Voveriukų" ir ,,Meškučių" grupės mažieji džiaugėsi geltonpūkiais viščiukais.

Šarka atnešė mažiesiems linksmą žinią jog Jorė atrakino žemę ir išleido visus gyvūnėlius į lauką.Ėjome ratelius, dainavome apie paukštelius, saulutę.
Mes , patys mažiausi lopšelinukai buvome viščiukai, tai ir traukėme daineles kaip ūkininkas Jonas turi daug viščiukų ir juos augina.Vaikai smagiai nusiteikę cypsėjo cyp cyp cyp.