Auksinis kiaušinis

Jie turėjo margasparnę vištytę, kuri kasdien padėdavo po kiaušinį.

&nbsp;Jeigu ant jų trobelės būtų nuo dangaus saulė nukritusi, ne tiek jie būtų nusiminę, kiek dabar. 

Smalsumo pagauta ji atbėgo pažiūrėti kas gi čia vyksta.

Senelė jį mušė - nepramušė.

Seniai, seniai mažoje trobelėje gyveno senelis ir senelė.

Pelytė vikriai užlipo ant stalo, krepšt kiaušinį kojyte – ir tas tik dar darrr per visą stalą....

&nbsp;- Jau vištytė kiaušinį padėjo, – linksmai tarė senelis, išgirdęs kudakuojant. &nbsp;&nbsp;- Aš tuojau jį atnešiu ir gardžiai suvalgysime, – pasakė senelis ir išėjo.

Seneliai gyveno laimingai ir džiaugėsi savo vištyte. Gal taip ir mirties būtų sulaukę, tik vieną dieną jiems atsitiko didelė nelaimė. Ogi buvo taip.

&nbsp;- Štai ir kiaušinis, – tarė įėjęs senelis, nešdamas jį rankoje tarsi didžiausią turtą. 

Oi kaip džiaugėsi senelis ir senelė, kad jų vištelė padėjo auksinį kiaušinį. 

.... pokšt ant kietos aslos, džiakt – ir iš gražaus kiaušinio liko tik geltona tyrė.

Vištelė sako: - Neverk seneli, neverk senele aš padėsiu jums kitą kiaušinį.

Ačiū, kad buvote kartu

Kristina Lisauskienė Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos vyr. muzikos mokytoja

&nbsp;Padėjo vištytė gražų gelsvą kiaušinį. Ne bet kokį, o auksinį, ir ėmė garsiai kudakuoti. &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;- Kad-kad-kudak! Kad-kad-kudak! – kudakuoja vištytė, tartum sakydama, kad ji ne veltui sulesė visą saują geltonų kaip auksas miežių.

Name

Safari may block some audio or video from playing automatically and ‘read to me’ will skip these. You can configure this in Safari’s preferences.