PLUNGĖ MANO AKIMIS
Loading...
Parko vartai ir sargo namelisPark gates and quard house
Ворота парка и домик сторожа
1879 m. pastatyti puošnūs neorenesansinio stiliaus vartai - pagrindiniai įvažiuojamieji vartai su varteliais pėstiesiems. Reprezentacinis statinys yra puikus organiškos gamtos ir architektūros vienovės pavyzdys.
Vartų kampus pabrėžia stambūs piliastrai, o tarp jų įkomponuotose arkinėse nišose stovi XVI a.(?) šarvais aprengtos karių figūros. Vartų stulpus vainikuoja dvi viena prieš kitą sėdinčios meškos, priekinėmis letenomis laikančios skydus su herbais. Viename skyde pavaizduotas Oginskių giminės herbas, kitame - grafų Skuževskių, Marijos Oginskienės giminės, herbas.
Pro šiuos vartus žirgų traukiamomis karietomis į dvarą įvažiuodavo pats kunigaikštis Mykolas Oginskis su žmona Marija, garbingi tolimesni ar artimesni svečiai. Akmenimis grįstu keliu (brukiu) parko alėja karietos riedėdavo iki rūmų ir sustodavo po paradinių durų balkonu.
Vartų ansambliui priklauso ir buvęs namelis. Dabar čia įsikūręs Plungės turizmo ir informacijos centras.
Loading...
Kornelija Grosaitė, 5b klasė, ir mokytoja RinetaMaloningosios Mergelės Marijos koplytėlė
Gracious Virgin Mary's chapel
Часовня милостливой Девы Марии
Prieš pagrindinius dvaro sodybos vartus, buvusiose Plungės dvaro valdos ribose XIX a. viduryje pastatyta tašyto akmens koplytėlė. Šalia buvusio Plungės - Žemaičių Kalvarijos vieškelio pastatyta koplytėlė, susijusi su ankstesniais dvaro šeimininkais grafais Zubovais. Ant koplytėlės iškaltas lietuviškas-žemaitiškas užrašas skelbia, kad koplytėlė pastatyta 1845 m. gegužės 17 d., pašventinta to paties mėnesio 20 d. Fasado pusėje esančiame įraše apeliuojama į švč. Mergelės Marijos globą.
Koplytėlė nuo pat atsiradimo buvo skirta ir plungiškiams, miestelio apylinkių gyventojams, kurie, ateidami į miestą ar iš jo išvykdami būtinai prie jos sustodavo ir atiduodavo pagarbą Dievo motinai. Prisėdę ant šalia stovėjusių suolelių, apsiaudavo rankoje iki miesto ribos atsineštus batus.
Gracious Virgin Mary's chapel
Часовня милостливой Девы Марии
Prieš pagrindinius dvaro sodybos vartus, buvusiose Plungės dvaro valdos ribose XIX a. viduryje pastatyta tašyto akmens koplytėlė. Šalia buvusio Plungės - Žemaičių Kalvarijos vieškelio pastatyta koplytėlė, susijusi su ankstesniais dvaro šeimininkais grafais Zubovais. Ant koplytėlės iškaltas lietuviškas-žemaitiškas užrašas skelbia, kad koplytėlė pastatyta 1845 m. gegužės 17 d., pašventinta to paties mėnesio 20 d. Fasado pusėje esančiame įraše apeliuojama į švč. Mergelės Marijos globą.
Koplytėlė nuo pat atsiradimo buvo skirta ir plungiškiams, miestelio apylinkių gyventojams, kurie, ateidami į miestą ar iš jo išvykdami būtinai prie jos sustodavo ir atiduodavo pagarbą Dievo motinai. Prisėdę ant šalia stovėjusių suolelių, apsiaudavo rankoje iki miesto ribos atsineštus batus.
Ernesta Jurčytė, 6a klasė, ir mokytoja Rineta
Rūmai ir oficinos
Duke's M. Oginskis manor ensemble
Дворцы и официны
Kai 1873 m. kunigaikštis M. Oginskis iš valstybės patarėjo Platono Zubovo nusipirko Plungės dvarą, pastatas atrodė taip prastai, jog naujasis savininkas nė nemanė ten gyventi ir šalia senųjų, pradėjo statydintis naujus. Naujuosius suprojektavo vokiečių architektas Karlas Lorencas, o vidų dekoravo garsūs Kazimiero Sommerio stiuko dirbtuvių meistrai iš Varšuvos.
Oginskių valdomas Plungės dvaras įžengė į savo aukso amžių. Pastatas garsėjo čia sukauptais Oginskių giminės portretų, marmurinių biustų bei kitų vertingų meno kūrinių rinkiniais, archeologinių radinių, ginklų, numizmatikos kolekcijomis, retais spaudiniais turtinga biblioteka. Be gausių ūkio, technikos naujovių diegimo, negęstančią šlovę šio dvaro šeimininkams pelnė jų švietėjiška, mecenatinė veikla: prieglauda našlaičiams vaikams, lietuviškų knygų leidybos bei pirmojo lietuviško spektaklio finansavimas, slapta lietuviškų mokyklų daraktorių mokykla, ir muzikos ir orkestro mokykla, kurioje grojo, mokėsi bei pirmuosius kūrybinius bandymus pradėjo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
1902 m. mirus kunigaikščiui Mykolui Oginskiui, rūpinosi jo žmona kunigaikštienė Marija Skuževska Oginskienė. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui pastatą užėmė vokiečiai, o kunigaikštienė 1915 m. išvyko į Lenkiją. Keletą metų pastate šeimininkavo jos įgalioti dvaro tarnautojai. Nepriklausomos Lietuvos metais pastatatas atiteko valstybei..
1920 m. į pastatą (iš Laisvės alėjos) atkelta keturių klasių „Saulės“ mokykla, kuri 1925 m. išaugo į gimnaziją. Nuo 1920 m. veikė ir Žemės ūkio mokykla, 1934 m. abi mokyklos iškeltos kitur, nes perkeltas artilerijos pulkas, čia pradėti įrenginėti butai karininkams. Antrojo pasaulinio karo metais pastatas degė ir iki 1956 m. buvo nenaudojamas. 1953 m. Žemės ūkio ministerija nusprendė perkelti Rietavo žemės ūkio technikumą, todėl buvo pradėta pastato restauracija. Baigus restauraciją, įkurtas Statybos technikumas, kuris veikė 1966–1990 m. 1994 m. čia įkurtas Žemaičių dailės muziejus.
Duke's M. Oginskis manor ensemble
Дворцы и официны
Kai 1873 m. kunigaikštis M. Oginskis iš valstybės patarėjo Platono Zubovo nusipirko Plungės dvarą, pastatas atrodė taip prastai, jog naujasis savininkas nė nemanė ten gyventi ir šalia senųjų, pradėjo statydintis naujus. Naujuosius suprojektavo vokiečių architektas Karlas Lorencas, o vidų dekoravo garsūs Kazimiero Sommerio stiuko dirbtuvių meistrai iš Varšuvos.
Oginskių valdomas Plungės dvaras įžengė į savo aukso amžių. Pastatas garsėjo čia sukauptais Oginskių giminės portretų, marmurinių biustų bei kitų vertingų meno kūrinių rinkiniais, archeologinių radinių, ginklų, numizmatikos kolekcijomis, retais spaudiniais turtinga biblioteka. Be gausių ūkio, technikos naujovių diegimo, negęstančią šlovę šio dvaro šeimininkams pelnė jų švietėjiška, mecenatinė veikla: prieglauda našlaičiams vaikams, lietuviškų knygų leidybos bei pirmojo lietuviško spektaklio finansavimas, slapta lietuviškų mokyklų daraktorių mokykla, ir muzikos ir orkestro mokykla, kurioje grojo, mokėsi bei pirmuosius kūrybinius bandymus pradėjo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
1902 m. mirus kunigaikščiui Mykolui Oginskiui, rūpinosi jo žmona kunigaikštienė Marija Skuževska Oginskienė. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui pastatą užėmė vokiečiai, o kunigaikštienė 1915 m. išvyko į Lenkiją. Keletą metų pastate šeimininkavo jos įgalioti dvaro tarnautojai. Nepriklausomos Lietuvos metais pastatatas atiteko valstybei..
1920 m. į pastatą (iš Laisvės alėjos) atkelta keturių klasių „Saulės“ mokykla, kuri 1925 m. išaugo į gimnaziją. Nuo 1920 m. veikė ir Žemės ūkio mokykla, 1934 m. abi mokyklos iškeltos kitur, nes perkeltas artilerijos pulkas, čia pradėti įrenginėti butai karininkams. Antrojo pasaulinio karo metais pastatas degė ir iki 1956 m. buvo nenaudojamas. 1953 m. Žemės ūkio ministerija nusprendė perkelti Rietavo žemės ūkio technikumą, todėl buvo pradėta pastato restauracija. Baigus restauraciją, įkurtas Statybos technikumas, kuris veikė 1966–1990 m. 1994 m. čia įkurtas Žemaičių dailės muziejus.
Domas Kirklys, 6a klasė, ir mokytoja Rineta
Žirgynas
The stud
Конюшня
Pastatytas apie 1879 m.
Vienoje pastato pusėje buvo laikomi žirgai, kitoje gyveno žirgus prižiūrintys tarnai. Karietinėje buvo laikomos karietos, pakinktai, balnai. Vidurinėje pastato dalyje buvo įrengta žirgų išjodinėjimo arena.
Kunigaikštis mylėjo ir puoselėjo savo žirgus, jie kasdien buvo šukuojami, kreikiama švariais šiaudais. Vyriausiasis arklininkas dėvėjo baltus marškinius standinta apykakle. Žiemą darbo jis turėjo mažiau, užtat vasarą nuolat tekdavę važiuoti į Mažeikių geležinkelio stotį, Palangą – ten kur reikėdavo kunigaikščiui.
Pirmojo pasaulinio karo metais dvaro žirgus rekvizavo vokiečių karinė valdžia. 1920–1934 m. rūmuose veikusi Žemės ūkio mokykla atnaujino veiklą ir čia vėl buvo auginami veisliniai žemaitukai. Tačiau neilgai. 1934 m. Oginskių dvare apsistojus Lietuvos kariuomenės 4-ajam artilerijos pulkui, ši mokykla išsikėlė į Plinkšių dvarą.
Paskutiniaisiais metais pastate veikė sporto kompleksas. Pastato vidus buvo perstatytas ir išplanuotas pagal naujus poreikius.
Nepaisant to, turinčiame puikią akustiką, rugsėjo-rugpjūčio mėn. vyksta tarptautiniai klasikinės muzikos M.Oginskio festivaliai, sukviečiantys muzikos gerbėjus iš visos Lietuvos.
Šiuo metu pastatas rekonstruojamas ir bus skirtas išskirtinai meno ir kultūros rekmėms.
The stud
Конюшня
Pastatytas apie 1879 m.
Vienoje pastato pusėje buvo laikomi žirgai, kitoje gyveno žirgus prižiūrintys tarnai. Karietinėje buvo laikomos karietos, pakinktai, balnai. Vidurinėje pastato dalyje buvo įrengta žirgų išjodinėjimo arena.
Kunigaikštis mylėjo ir puoselėjo savo žirgus, jie kasdien buvo šukuojami, kreikiama švariais šiaudais. Vyriausiasis arklininkas dėvėjo baltus marškinius standinta apykakle. Žiemą darbo jis turėjo mažiau, užtat vasarą nuolat tekdavę važiuoti į Mažeikių geležinkelio stotį, Palangą – ten kur reikėdavo kunigaikščiui.
Pirmojo pasaulinio karo metais dvaro žirgus rekvizavo vokiečių karinė valdžia. 1920–1934 m. rūmuose veikusi Žemės ūkio mokykla atnaujino veiklą ir čia vėl buvo auginami veisliniai žemaitukai. Tačiau neilgai. 1934 m. Oginskių dvare apsistojus Lietuvos kariuomenės 4-ajam artilerijos pulkui, ši mokykla išsikėlė į Plinkšių dvarą.
Paskutiniaisiais metais pastate veikė sporto kompleksas. Pastato vidus buvo perstatytas ir išplanuotas pagal naujus poreikius.
Nepaisant to, turinčiame puikią akustiką, rugsėjo-rugpjūčio mėn. vyksta tarptautiniai klasikinės muzikos M.Oginskio festivaliai, sukviečiantys muzikos gerbėjus iš visos Lietuvos.
Šiuo metu pastatas rekonstruojamas ir bus skirtas išskirtinai meno ir kultūros rekmėms.
Nojus Kolesnikovas, 6a klasė, ir mokytoja Rima