Book Creator | Lietuvių kalbos smaguriams

Nors praėjo jau šimtmetis, kai pasirodė svarbiausi kalbininko lituanistiniai veikalai („Lietuviškos kalbos gramatika“, „Lietuvių kalbos sintaksė“, „Lietuvių kalbos gramatika“, „Lietuvių kalbos vadovėlis“, „Linksniai ir prielinksniai“), tačiau jo kalbinės kūrybos ženklai teberegimi ir šiandien beveik kiekviename mūsų kasdienybės žingsnyje – pradedant 1901 m. gramatikoje kodifikuota dabartine lietuvių kalbos abėcėle ir baigiant begale kasdienių žodžių. Jono Jablonskio pasiūlyti žodžiai – antradienis, ateitis, bendradarbis, daugiskaita, degtukas, laiškas, ligoninė, mokykla, nepriklausomybė, nuodėmė, pieštukas, pirmadienis, praeitis, sakykla, vaistai, virtuvė – tebevartojami iki šiol.

Jonui Jablonskiui – 160 metų!

1860 m. gruodžio 30 d. Kubilėlių kaime, tuometėje Marijampolės apskrityje, gimė būsimasis kalbininkas ir lietuvių bendrinės kalbos ugdytojas Jonas Jablonskis (1860–1930).

Lietuvių kalbos dienos vyksta jau šeštą kartą. Tai daugybė vasario 16 – kovo 11 d. visoje Lietuvoje ir užsienyje organizuojamų renginių.

Šiais metais dėl pandemijos renginiai pratęsti iki gegužės.

2021-ųjų Lietuvių kalbos dienų sostinėje jų numatyta surengti beveik 200. Taip bus siekiama išryškinti krašto žmonių nuopelnus lietuvių kalbai, skatinti kalbinį, istorinį ir kultūrinį visuomenės išrusimą.

Vasario 21-oji – Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Kviečiame vertinti savąją kalbą, jos unikalumą bei išskirtinumą, taip pat atrasti kitas kalbas, jų mokytis.

Ar žinote, kad...

Pirmoji lietuvių kalba parašyta Lietuvos istorija – tai 1822 m. išleista Simono Daukanto knyga „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“.

Iš septynių baltų kalbų gyvos liko tik dvi: lietuvių ir latvių. Jotvingių, kuršių, prūsų, sėlių ir žiemgalių kalbos išnyko.

Lietuvių kalboje yra dvi tarmės: aukštaičių ir žemaičių. Jos skirstomos į vakarų aukštaičių, rytų aukštaičių, pietų aukštaičių, vakarų žemaičių, šiaurės žemaičių ir pietų žemaičių patarmes.

Ilgiausias lietuviškas žodis – 43 raidžių internautų sukurtas „nebeprisivaizdotinklaraštininkaujantiesiems“.

Lietuvių kalbos abėcėlės raidė „ė“ yra vienintelė tokia pasaulyje. Ją 1653 m. sukūrė Danielius Kleinas.

Jauniausia mūsų abėcėlės raidė yra „ū“. Ją sukūrė Jonas Jablonskis.

Lietuviškai abėcėlei jau 120 metų! „Lietuvių kalbos gramatikoje“ abėcėlės datą – 1901 m. pažymėjo Jonas Jablonskis.

Kokių sinonimų turi veiksmažodis „snigti“?

Ši žiema mus džiugino puriausiais sniego patalais ir tikru žiemišku šaltuku. Šeimos su vaikais traukė rogutes ir smagiai leidosi nuo kalniukų, statė sniego senius. Lietuvių kalba itin žodinga, todėl ir sinonimų, kuriais galime paįvairinti savo pasakojimus apie žiemos išdaigas, yra išties daug. Štai veiksmažodis „snigti“ turi tokių, taip pat ir mažiau girdėtų, sinonimų: „snỹguriuoti“ (pamažu), „snai̇̃guriuoti“, „snieguliúoti“, „snai̇̃galioti“, „snaigýti“, „snigčióti“, „snignóti“, „sniegénti“, „snỹgaroti“, „snéigėti“ (smarkiai), „drė̃bti“ (prk., dideliais sniego dribsniais), „birénti“ (smulkiomis kruopelėmis), „birsnóti“ ir kt.
Tad kitą kartą, kai draugams pasakosite apie tai, kaip už lango sninga, paįvairinkite savo pasakojimą šiais sinonimais.

Spalvingiausi posakiai:

Ar jūs mane girdit? (dažnas nuotolinių renginių klausimas).

Duok žaibą! (sveikinimosi būdas per pandemiją).

Geri vaikai tėvų nelanko. (socialinės reklamos šūkis, kviečiantis apriboti judėjimą).

Knygnešių tautos nesustabdysi. (Panevėžio meras apie gyventojus, nepaisančius judėjimo ribojimų).

Namų ūkis. (asmenys, kartu gyvenantys viename būste).

Priimami visi, kurie kvėpuoja. (KTU fakulteto dekanas apie sumažintus reikalavimus stojantiems į aukštąsias mokyklas).

Rizikos grupės asmuo. (žmogus, kuriam dėl amžiaus ar kitų priežasčių kyla didesnė rizika susirgti).

Smėlio audros. (ginčai dėl paplūdimio Lukiškių aikštėje).

Sustokime ir susivokime! (socialinės reklamos šūkis, kviečiantis apriboti judėjimą).

Viso gero, Voldemortai! (rinkėjų aktyvinimo akcija prieš 2020-ųjų rinkimus).

Metų žodis ir Metų posakis jau paaiškėjo

2021 m. vasario 21 d. baigėsi ketvirtą kartą Lietuvoje surengti Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai.

Tradiciškai vyko du balsavimai: visuomenės ir komisijos. Visuomenės balsavime portale Alfa.lt

O štai kokius 2020 m. žodžius ir posakius konkursui vertinti siūlė tautiečiai:

Charakteringiausi žodžiai:

iškištanosis (kas nešioja kaukę, nepridengdamas ja nosies);
kaukė (veido apsaugos priemonė)
knygantinas (knygų skaitymas per karantiną);
kovidas (sutrumpintas koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos ligos COVID-2019 pavadinimas);
melagiena (melaginga, klaidinanti naujiena);
nuotolinis (veikiantis ar atliekamas per atstumą);
pablūdimys (dirbtinis paplūdimys Lukiškių aikštėje);
protrūkis (didelis ligos atvejų pagausėjimas);
saviizoliacija (socialinių kontaktų apribojimas, buvimas užsidarius);
triummoteratas (trijų moterų valdžia).

Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų nuostatuose skelbiama: „Renkamas žodis ir posakis, geriausiai atspindintis tų metų visuomenės nuotaikas ir gyvenimo aktualijas, taikliausiai įvardijantis naujus, konkrečiam metui būdingus reiškinius.“

Pirmąsyk rinktas Metų naujadaras

Pernai pasiūlytų žodžių sąraše buvo kaip niekad daug naujadarų. Tad komisijos nariai pasitarę šį kartą rinko ne tik Metų žodį su Metų posakiu, bet ir Metų naujadarą. Daugiausia balsų Metų naujadaro rinkimuose gavo IŠKIŠTANOSIS. Į antrą vietą Metų naujadaro rinkimuose pakliuvo KAUKMETIS „kaukių dėvėjimo metas“, trečioje atsidūrė KAUKNEŠYS „kas pandemijos pradžioje vežė kaukes iš Kinijos“ ir KAUKNEŠĖLIS „kas nešioja kaukę“. KAUKMETĮ ir KAUKNEŠĖLĮ pasiūlė Dalia Kiseliūnaitė iš Klaipėdos. KAUKNEŠĮ, komisijos turimais duomenimis, pradėjo vartoti Mindaugas Skrupskelis pernai balandį.

Metų posakis – KNYGNEŠIŲ TAUTOS NESUSTABDYSI!

Kasdien pasižiūrint, kaip balsuoja internautai, buvo galima nujausti: dėl Metų žodžio didelių intrigų nebus. O štai už Metų posakį balsuota permainingai. Ilgą laiką solidžiai pirmavo AR JŪS MANE GIRDIT?. Bet likus porai dienų iki balsavimo pabaigos į pirmą vietą šovė KNYGNEŠIŲ TAUTOS NESUSTANDYSI!. Ten pakliuvęs, jis niekur nebesitraukė ir tapo visuomenės balsavimo nugalėtoju. Antroje vietoje liko AR JŪS MANE GIRDIT?
Trečią vietą visuomenės balsavime užėmė GERI VAIKAI TĖVŲ NELANKO.
Lygiai taip pat Metų posakio rinkimuose balsavo ir komisijos nariai. Taigi daugiaprasmis Panevėžio mero Ryčio Mykolo Račkausko posakis KNYGNEŠIŲ TAUTOS NESUSTABDYSI! – tikras Metų posakio rinkimų nugalėtojas.
Posakį AR JŪS MANE GIRDIT? pasiūlė Audrius Musteikis iš Vilniaus. O posakį GERI VAIKAI TĖVŲ NELANKO su savais komentarais ir perdirbiniais buvo pasiūlę net keletas žmonių.

2020-ųjų Metų žodžiu išrinkta MELAGIENA. Komisija Metų žodžiu išrinko KAUKĘ. Ir visuomenės, ir komisijos balsavime 2020-ųjų Metų posakiu pripažintas KNYGNEŠIŲ TAUTOS NESUSTABDYSI!

Žodis MELAGIENA, pasiūlytas Vaidos Batavičienės iš Panevėžio, visą internetinio balsavimo laiką – nuo sausio 20 d. iki vasario 20 d. – nesitraukė iš pirmosios vietos. Antrą vietą internetiniame balsavime užėmė IŠKIŠTANOSIS, trečią – KNYGANTINAS.
Komisijos balsavime Metų žodžiu išrinkta KAUKĖ. Šį žodį pasiūlė Aldona Kruševičiūtė iš Kretingos. Į antrą vietą komisijos balsavime pateko NUOTOLINIS ir KOVIDAS. Reikia tik pridurti, kad žodis NUOTOLINIS – ir vienas pats, ir su papildomais žodžiais (NUOTOLINIS DARBAS, NUOTOLINIS MOKYMAS(IS), NUOTOLINIS GYVENIMAS) – buvo vienas iš dažniausiai siūlytų.

Frazeologizmai ‒ pastovūs žodžių junginiai, savo perkeltine reikšme artimi vienam žodžiui ir darantys kalbą gyvesnę, vaizdingesnę, ekspresyvesnę.
Vieni lietuvių kalboje vartojami frazeologizmai kilę iš šnekamosios kalbos, kiti ‒ atkeliavę iš kitų šaltinių ‒ biblinių (pvz., atverti akis; eiti per ugnį ir vandenį; kas nedirba, tas nevalgo, nusiplauti rankas), istorinių (pvz., išmušti iš balno; išmušti pagrindą iš po kojų; nešvarus karas; raganų medžioklė), literatūrinių (pvz., bjaurusis ančiukas; karalaitė ant žirnio; ir sienos turi ausis; kovoti su vėjo malūnais), maginių senovės tikėjimų (pvz., išeiti (išnešti) kojomis į priekį; juoda katė; nevaryk Dievo į medį; pikta akis) ir pan. (žr. A. Butkus, 2009).
Nors daugelio frazeologizmų kilmę sunku susekti, kai kurių reikšmes galima paaiškinti, pvz. (pagal L. Šmukštys, 1974; A. Butkus, 2009):

SPARNUOTIEJI ŽODŽIAI - FRAZEOLOGIZMAI

Vedžioti už nosies (meluoti, netesėti pažadų): sunkiai tramdomiems gyvuliams į nosį būdavo įveriama grandinėlė, tada jie klusniai leidosi vedžiojami.

Kaišioti pagalius į ratus (kam nors trukdyti): labai senais laikais vežimams stabdyti buvo naudojami specialūs pagaliai, kuriuos kišdavo tarp stipinų, kad užblokuotų ratą.

Berti druską ant žaizdos (pri(si)minti skausmingus išgyvenimus): senovėje druskos bėrimas ant žaizdos buvo vienas iš kankinimo ar tardymo būdų.

Kaip į uodegą įkirptas (sakoma apie nerimstantį, šokinėjantį): avis kerpant pasitaikydavo įkirpti gyvą odą.