A new book

Australija

Paviršius, klimatas, vidaus vandenys

Oksana Davies 7 kl.

Klimatas

Australija dalinama į keletą klimato juostų. Šiaurinė Australijos dalis yra tropinio klimato juostoje su vidutine metine temperatūra siekiančia 26 °C. Dalis šios teritorijos dengiama tropikų drėgnųjų miškų, dalis yra pievos, dalis – dykuma. Australijos tropikus veikia pietryčių sausas pasatas ir drėgnas šiaurės vakarų musonas, dėl to sausasis ir drėgnasis sezonai yra gana reguliarūs.
Pietrytinė Australijos dalis priklauso vidutinio klimato juostai. Čia yra ir vidutiniškai derlingi dirvožemiai.

Retkarčiais dalyje šalies kyla smėlio audros, pasitaiko tornadų. Aukščiausia temperatūra gali pasiekti 50 °C, žemiausia – nukristi žemiau nulio.

Klimatas. Krituliai

Turinys

Kritulių kiekis labai skiriasi skirtingose žemyno dalyse ir priklausomai nuo metų laiko. Dažnos sausros greičiausiai sukeliamos El nino. Vidutinis visos Australijos kritulių kiekis – 650 mm. Daugiausia kritulių iškrenta rytinėje dalyje – 1000 mm, kai kur iki 3500 mm per metus. Čia pakrančių kalnai sulaiko nuo vandenyno pasatų nešamus vandens garus; orui kylant per kalnus jis atvėsta ir iškrenta krituliai. Vakarinės dalies pakrantes veikia šaltoji vandenyno srovė. Nuo vėsesnio vandens oras patenka į įkaitintą sausumą ir jame esanti drėgmė neiškrenta. Tropinėje dalyje lyja žiemą arba rudenį, vasara visada sausa. Žemyno centrinėje dalyje nuolat sausa, per metus iškrenta ne daugiau 250 mm kritulių.
Švelnų, pakankamai drėgną ir šiltą klimatą turi tik Tasmanija. Žiemą iškrenta sniego, kuris ištisus metus išsilaiko Australijos alpių viršūnėse.

Paviršius

Turinys

Australijos daliai būdingos dykumos ir pusdykumės – 40 % teritorijos dengia smėlio kopos. Prie žemyno dykumėjimo galėjo prisidėti ir pirmieji žemyno gyventojai atvykę čia prieš 50 000 metų. Reguliarus augmenijos deginimas galėjo neleisti musonams pasiekti vidinių žemyno sričių.

Australija – žemiausias ir plokščiausias žemynas; paviršiaus vidutinis aukštis 330 metrų. Plotai iki 200 m aukščio užima 36 % visos Australijos, aukštesni kaip 1000 m – 0,6 %.

Vidaus vandenys

Turinys

Apie 60 % Australijos teritorijos užima nenuotakūs plotai. Juose yra išdžiūstančių upių – krykų (daugiausia Vakarų Australijos plokščiakalnyje). Į Indijos vandenyną įteka upės, surenkančios vandenis iš 33 %, į Ramųjį vandenyną – iš 7 % žemyno teritorijos. Vandenskyrą tarp vandenynų sudaro Didysis Vandenskyros kalnagūbris. Į vakarus nuo jo teka Murray (baseinas užima 16 % žemyno teritorijos) ir jo intakai: Darlingas (ilgiausia Australijos upė), Murrumbidgee, Lachlanas. Upės patvinsta vasaros pradžioje; sausuoju metų laiku Darlingas ir Lachlanas išdžiūsta. Šiaurės Australijos upės vandeningos tik drėgnuoju metu; vandeningiausia – Fitzroy. Laivuojamos: Murray, Fitzroy ir dalis Murrumbidgee. Australijos ilgiausios upės – 2 lentelėje.