A new book

P. Amerika

Peru, Titikaka

Titikaka

Viena iš turizmo traukos vietų yra devynios dirbtinės Urų salos, padarytos iš nendrių ryšulių, ir Takilės (isp. Taquile) sala, garsėjanti originaliais audiniais.

Vietinių gyventojų Titikakos ežeras laikomas šventu. Andų tautų mituose iš šio ežero kildinama visa civilizacija, saulė, mėnulis ir kt.

Titikakos ežero salose galima susipažinti su mažai paliesta vietinių gyventojų kečujų kultūra. Gyventojai čia verčiasi žvejyba, taip pat ūkininkauja, audžia tradicinius drabužius.

Amantanio saloje galima apžiūrėti dviejų šventyklų liekanas – Pačamamos ir Pačatatos – šios šventyklos įsikūrusios ant dviejų viršukalnių. Šie statiniai, simbolizuojantys Motiną Žemę ir Tėvą Žemę, yra statyti seniau, negu suklestėjo inkų civilizacija.

Kurioj ežero vietoj bebūtum, beveik iš visur matosi snieguotos Kordiljeros kalnagūbrio viršūnės.

Įdomūs faktai

Į Titikaka Įteka daugiau kaip 25 upes.

plotas apie 8 300 km²

Kranto linijos ilgis 1125 km

Didžiausias gylis 281 m

Vardo kilmė

Titikakos vardas aiškinamas keliomis versijomis. Kečujų kalba titi reiškia šviną, o qaqa uolą, todėl dažna aiškinimo versija „švino uola“. Kita versija – kečujų ir aimarų kalbų kombinacija, reiškianti „akmeninė puma“, kadangi ežero kontūrai primena pumą, griebiančią triušį. Dar viena versija – kad pirmieji Titikakos ežerą atradę europiečiai buvę portugalai Peteris ir Fani von Titicaca.