Loading...

Mano brangus augintinis

Loading...

Loading...

Loading...

Elinga K.

Viena gražia pavasario ryta, atsikėliau ir pasveikinau broli su gimtadieniu. Jam buvo 4metukai, man buvo 2metukai. Buvau labai mažyte kaip ir brolis. Jį atvažiavo pasveikinti viena teta, neatsimenu jos. Ji atvežė maža pūkuotą kamuoliuką. Tai buvo šuniukas.

Šprotė buvo labai mažyti, aš ja visada vadinau meškinu, nes ji buvo pūkuota ir juodos spalvos. Jos mamai prie akies buvo apgamas ir jei pradėjo jis augti, veterinarai sakė, kad tai normalu.

Nuo pat mažens ji buvo laukinis šuo (ji buvo lauke). Ji su mumis gyveno 13metų 6mėnesius.

Jei klausi kodėl buvo 13metų ir 6mėnesius, tuoj papasakosiu kas įvyko

Viska vyko viena graži vasaros diena, kaip aš mano mama ir Šprotė išėjome pasivaikščioti. Ji buvo labai laiminga ir aktyvus šuo. Bet tą diena ji ėjo labai sunkai ir atrodė labai pavargusi. Mes vos nuėjome kelis metrus nuo savo namų ir ji nukrito ant žolės.

Aš išsigandau, priėjau jos paglostyti, nes galvojau, kad ji pavargo. Kaip ji palaižė mano ranka jos liežuvis buvo labai karštas. Mes laukiame 30min. kol ji pailsės ir galėsime grįžti atgal.

Kaip grįžome namo, mama paskambino veterinarijos klinikai. Visa naktį mano šeima vos miegojo.

Ryte nuvažiavome į veterinarijos klinika. Veterinarė apžiūrėjo Šprotė ir pasakė, kad yra sukilusi temperatūra ir sulašino lašelinę. Veterinarijos klinikoje buvome 2h. kaip viska baigiame veterinarė pasakė, kad teks visą savaitę važiuoti į veterinarijos klinika ir lašinti lašelines.